Tai rodo, kad po ECB palūkanų mažinimo ciklo finansavimo sąlygos ėmė lengvėti, o įmonės gavo daugiau galimybių atnaujinti apyvartinį kapitalą ar refinansuoti įsipareigojimus.
„Mūsų banko vidaus duomenys rodo, kad vien per pirmąjį pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, gamybos sektoriaus domėjimasis finansavimo galimybėmis išaugo. Buvo pastebimas susidomėjimas apyvartinio kapitalo ir įrangos atnaujinimo paskolomis,“ – sako „European Merchant Bank | EMBank“ pardavimų vadovas Lietuvai Aurimas Kunca.
„Eurostat“ duomenimis, gegužę ES pramonės gamyba augo 3,4 proc., o birželį užfiksuotas 0,2 proc. augimas. Labiausiai augo kasdienio vartojimo prekių (+11,6 proc.) bei kapitalo prekės, tokios kaip įrenginiai, informacinių technologijų sistemos (+4,5 proc.) gamybos apimtys. Tai atspindi, kad stiprėja vidaus vartojimas ir atsargų atstatymas.
Stipri metų pradžia
Lietuvoje pramonė metus pradėjo itin stipriai – sausį–kovą fiksuoti dviženkliai arba arti jų buvę metiniai augimai. Birželį gamyba vėl paspartėjo iki 4,3 proc. augimo po gegužę fiksuoto sulėtėjusio tempo.
„Pastebime, kad Lietuvoje gamybos įmonės ne tik didina eksportą, bet ir aktyviai investuoja į modernizaciją – naują įrangą bei skaitmeninius sprendimus,“ – teigia A.Kunca.
Rinkos paveikslą keičia strateginės kryptys
Vienas didžiausių pokyčių pastaraisiais metais, lyginant su ankstesniu laikotarpiu – paprastesnis finansavimas strateginėms sritims. Šiuo metu didelis dėmesys Europoje, įskaitant ir Lietuvą, yra skiriamas gynybos pramonei bei tvarumo sprendimams. Nors anksčiau gynybos pramonė finansuotojų būdavo vertinama gana atsargiai, po 2022 m., dėl karo Ukrainoje, situacija pasikeitė – tiek ES, tiek NATO šalys gynybos sektorių laiko strateginiu. Tai lemia, kad dalis bankų pradėjo taikyti palankesnes sąlygas paskoloms (ypač įmonėms, turinčioms valstybinius kontraktus), o pasitikėjimą šiuo sektoriumi didina valstybės garantijos ir užsienio partnerių įsipareigojimai.
Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vokietija, Prancūzija, Lenkija, įvedė specialias programas, kad bankai galėtų lengviau finansuoti gynybos projektus, net jei jie formaliai ne visada atitinka griežtus aplinkosaugos, socialinė atsakomybės ir valdysenos (ESG) kriterijus. Požiūrį pakeitė ir Europos investicijų bankas (EIB), ilgą laiką nefinansavo gynybos sektoriaus. Dabar EIB aktyviai svarsto „dvigubos paskirties“ projektų, pavyzdžiui, kibernetinio saugumo, technologijų, logistikos, rėmimą. Manoma, kad tai galėtų dar labiau suaktyvinti šių sektorių įmones.
Kuo Lietuvai tai svarbu? Lietuvoje gynybos sektoriaus augimas – vienas sparčiausių Europoje. Tai lemia, kad dalis bankų šį sektorių ima vertinti kaip mažiau rizikingą, nes atsiranda ilgalaikiai valstybės užsakymai. Taip pat, specialūs fondai padeda mažinti bankų riziką – valstybė kartu finansuoja dvigubos paskirties (civilinės ir karinės) technologijų kūrimą. Vertinant dabartinę situaciją, panašu, kad ilgainiui gynybos pramonė reikšmingai prisidės prie gamybos sektoriaus augimo ir naujų darbo vietų sukūrimo ne tik didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir regionuose.
Kalbant apie investicijas į tvarumą – situacija yra nuosekli, kadangi ES šalys laikosi patvirtinto žaliojo kurso. Todėl natūralu, kad žaliojo kurso įgyvendinimas glaudžiai susijęs su gamybos pramone, kuri skatinama veikti tvariau ir išmaniau, yra teikiamos valstybės paramos bei lengvatos iš užsienio Lietuvoje investuojančioms įmonėms.
Lietuvos gamybos įmonės aktyviai siekia tvarumo. Remiantis EIB tyrimu, apie 92 proc. Lietuvos gamybos įmonių jau ėmėsi priemonių mažinti CO₂ emisijas, o tai yra 8 proc. daugiau nei Europos vidurkis. Taip pat vidutiniškai 26 proc. įmonių investicijų skiriama nematerialiam kapitalui – technologijoms, tyrimams, darbuotojų mokymams.
„Per pastaruosius metus finansavome kelias dešimtis projektų, susijusių su atsinaujinančia energetika ar CO₂ mažinimu gamyboje. Matome, kad tvarumas įmonėms tampa nebe formalumu, o verslo prioritetu,“ – pabrėžia „EMBank“ pardavimų vadovas.
Daugiamilijoninės investicijos į gynybos ir pramonės plėtrą
Lietuva, nors pritraukė mažiau užsienio investicijų nei ankstesniais metais tuo pačiu laikotarpiu, pasižymėjo keliais stambiais projektais. Į Vilniuje vystomą „Pentasweet“ projektą investuota 44 mln. eurų, o Vokietijos „Rheinmetall“ paskelbė apie daugiau nei 180 mln. eurų investiciją į naują šaudmenų gamyklą. Tai svarbios kryptys, nes jos diversifikuoja šalies pramonės struktūrą. Verta pažymėti ir tai, kad „Rheinmetall“ atėjimas į šalį kelia Lietuvos gynybos pramonės potencialą, kuris ateityje gali tapti kelrodžiu kitoms užsienio bendrovėms.
„Tokios stambios investicijos dažnai atveria kelią visai tiekimo grandinei – vietiniams gamintojams, logistikos ir technologijų įmonėms. Tai reiškia naujas galimybes ir platesnį finansavimo poreikį, kurį jaučiame bendraudami su klientais,“ – sako A.Kunca.
Ne mažiau reikšmingos investicijos į žaliosios ekonomikos sprendimus. Lietuvos gamybos sektorius kryptingai juda link tvarios plėtros – nuo skaitmeninimo ir dirbtinio intelekto diegimo iki atsinaujinančios energetikos.
Laukiama didesnio augimo
Žvelgiant į ateities perspektyvas, 2026-ieji turėtų tapti nuoseklaus augimo metais. ECB prognozuoja, kad euro zonos BVP kitąmet augs 1,1 proc., o „BusinessEurope“ vertina, kad ES ekonomika peržengs 1,4 proc. augimo ribą. Lietuvoje prognozės dar optimistiškesnės – BVP turėtų paspartėti iki 3,1 proc. Pagrindinis uždavinys bus išlaikyti stabilų atsigavimą Europoje, o Lietuvoje – toliau stiprinti aukštos pridėtinės vertės gamybą ir investuoti į inovacijas, kurios taps ilgalaikio augimo pagrindu.
„Matome, kad 2026-ieji bus metai, kai gamybos įmonės labiau koncentruosis į aukštesnės pridėtinės vertės produktus ir inovacijas. Įmonės jau dabar planuoja investicijas į technologijas, tvarumą ir eksporto plėtrą. Tai reiškia, kad finansavimo poreikis augs ne tik apyvartiniam kapitalui, bet ir ilgalaikiams projektams,“ – prognozuoja A.Kunca.
