Baltojo sąrašo laivai – ne tik šalies laivyno saugumo lygis. Tokių laivų savininkai lengviau gauna užsakymų gabenti krovinius. Juodojo sąrašo laivai kai kuriuose uostuose yra nepageidaujami arba jiems iš viso draudžiama įeiti į Paryžiaus memorandumo uostus.
Pernai Europos uostuose sulaikyti trys, o visame pasaulyje – penki su Lietuvos vėliava plaukiojantys laivai. Vidutiniškai pastaruosius penkerius metus sulaikoma po du Lietuvos laivus per metus. Manoma, tai lėmė nauja taisyklė, kad ne tik Saugios vėliavos administracija, bet ir laivo savininkas tampa atsakingas, jog laivas atitiktų tarptautinius reikalavimus.
„Savininkas taip pat yra suinteresuotas, kad laivas gautų mažiau pastabų, nebūtų sulaikomas“, – teigė Lietuvos saugios laivybos administracijos Laivybos kontrolės skyriaus vedėjas Linas Kasparavičius.
Uostuose prastovintys sulaikyti laivai patiria nuostolių. Tačiau Lietuvos saugios laivybos specialistai sako, kad laikytis visų konvencijų reikalavimų darosi vis sunkiau, nes laivynas sensta, o inspektoriai kartais esą per griežtai vertina neatitikimus. Pavyzdžiui, keleivinis keltas „Liverpool Seaways“ buvo sulaikytas dviem paroms, kol buvo atgabenti ilgesni trapai. Tačiau tikimasi, kad Lietuvai ir šiemet pavyks išlikti baltajame laivų sąraše.
„Jeigu laivas yra baltame sąraše, vadinasi, vėliava yra patikima, laivas yra saugus, atitinkantis visus reikalavimus, savininkas yra ramesnis dėl krovinio. Antra vertus, tokį laivą mažiau tikrina ir valstybės kontrolės institucijos užsienio uostuose. Tai yra tikimybė išvengti prastovų dėl laivo sulaikymo“, – aiškino Lietuvos saugios laivybos administracijos direktorius Evaldas Zacharevičius.
Specialistų teigimu, Baltijos ir Šiaurės jūrų regionuose plaukiojantys laivai labiau atitinka konvencinius reikalavimus, nei laivai Viduržemio jūroje.
