Sekite 15min Google
Didžiausią pirmojo pusmečio investiciją, 40 mln. eurų, pritraukė lietuvio kartu su partneriais įkurta ir vadovaujama gynybos technologijų bendrovė „Onodrim Industries“. Amsterdame įsikūrusi bendrovė turi padalinį Lietuvoje. Antroji pagal dydį investicija, 20 mln. eurų, teko skaitmeninei maisto produktų tiekimo prekyvietei „Saltz“.
Bendra investicijų suma buvo perpus mažesnė nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 m., kai ji siekė 167,6 mln. eurų. Abiejų pusmečių rezultatams didelę įtaką turėjo pavieniai sandoriai: 95,4 mln. eurų „Cast AI“ investicija sudarė 57 proc. 2025 m. pirmojo pusmečio sumos, o 40 mln. eurų „Onodrim Industries“ investicija sudarė 48 proc. šių metų rezultato. Palyginti su 2024 m. ir 2023 m. pirmaisiais pusmečiais, kai startuoliai pritraukė atitinkamai 31,2 mln. ir 35,3 mln. eurų, šiemet investicijų suma buvo daugiau nei dvigubai didesnė.
„Pusmečio rezultatai rodo, kad Lietuvos komandos geba pritraukti kelių ir keliasdešimties milijonų eurų investicijas iš tarptautinių fondų. Kiek tokių įmonių turėsime ateityje, priklauso nuo to, kiek jaunų komandų pritrauks pirmąjį kapitalą ir pasieks vėlesnius augimo etapus. Vietos rizikos kapitalo fondai ir verslo angelai čia atlieka svarbų vaidmenį, nes pirmieji prisiima didžiausią investavimo riziką“, tvirtina asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė.
TOP 10 didžiausių Lietuvos startuolių pritrauktų investicijų per pirmąjį 2026 m. pusmetį:
1. „Onodrim Industries“ - 40 mln. eurų.
2. „Saltz“ - 20 mln. eurų.
3. „Copla“ - 6 mln. eurų.
4. „Axiology“ - 5 mln. eurų.
5. „Whitebridge.ai“ - 2,5 mln. eurų.
6. „Kopa AI“ - 2,05 mln. eurų.
7. „Outcraft AI“ - 2 mln. eurų.
8. „PDKinematics“ - 2 mln. eurų.
9. „Inbalance Grid“ - 1,8 mln. eurų.
10. „Tingit“ - 1,5 mln. eurų.
Dar trys startuoliai pritraukė mažesnes ankstyvosios stadijos investicijas. Komandoms skirtą DI bendradarbiavimo platformą kuriantis „Superpal“ pritraukė 500 tūkst. eurų, restoranų, kavinių ir viešbučių kasdienės veiklos valdymo platformą vystantis „Backoffice“ – 150 tūkst. eurų, o mokytojų skaitmenines ir DI kompetencijas stiprinantis startuolis „Vedliai“ – 100 tūkst. eurų investiciją.
Du gynybos technologijų sandoriai sudarė pusę investicijų
Gynybos technologijų bendrovės „Onodrim Industries“ ir „PDKinematics“ kartu pritraukė 42 mln. eurų, arba 50,2 proc. visos pusmečio sumos. Iš jų 40 mln. eurų teko „Onodrim Industries“ ir tai buvo didžiausia pusmečio investicija. Vienas stambus sandoris dar neleidžia spręsti apie viso sektoriaus finansavimo augimą. Tačiau pasaulyje investuotojų dėmesys šiai sričiai sparčiai didėja. Pagal „Dealroom“ taikomą gynybos, saugumo ir atsparumo technologijų klasifikaciją, 2026 m. pirmąjį pusmetį šios srities bendrovės pritraukė apie 40 mlrd. JAV dolerių, palyginti su 35 mlrd. JAV dolerių per visus 2025 metus.
„Gynybos ir dvejopo naudojimo technologijos nustojo būti niša – šiandien tai viena iš strateginių investavimo krypčių Europoje, ir kapitalo į ją ateina daugiau nei bet kada. Tą patį matome ir Lietuvoje: čia daugėja komandų, turinčių ir stiprią inžinerinę, ir komercinę kompetenciją. „Onodrim Industries" ir „PDKinematics” yra vienos iš jų. Investuotojai šioje srityje vertina tris dalykus: technologinį pranašumą, sprendimo brandą – ar jis jau išbandytas realiomis sąlygomis – ir komandos gebėjimą išauginti gamybos pajėgumus bei užtikrinti pardavimus ne vienoje rinkoje“, sako į abi bendroves investavusio rizikos kapitalo fondo „Iron Wolf Capital“ partneris Viktoras Jucikas.
Tarp mažesnių pirmojo pusmečio sandorių išsiskyrė DI startuoliai. „Whitebridge.ai“, „Kopa AI“, „Outcraft AI“ ir „Superpal“, kartu pritraukė 7,05 mln. eurų, tai sudarė 8,4 proc. visų pusmečio investicijų.
Rizikos kapitalo bendrovės „Practica Capital“ vertinimu, DI smarkiai sumažino pradinio produkto kūrimo sąnaudas ir paskatino daugiau žmonių kurti startuolius. Tuo pačiu rinkoje padaugėjo panašių, lengvai nukopijuojamų produktų. „Dalis tokių produktų išauga į pelningus nedidelius verslus, tačiau jų augimo potencialas nebūtinai atitinka rizikos kapitalo fondų lūkesčius. Per pastarąjį pusmetį matome ir teigiamą kokybinį pokytį: jaunos komandos vis dažniau imasi kurti specializuotus DI modelius, DI infrastruktūrą arba DI jungia su fiziniais įrenginiais. Tokius sprendimus sunkiau nukopijuoti, todėl jie turi daugiau galimybių sudominti vietos ir tarptautinius investuotojus“, – pabrėžia „Practica Capital“ partneris Donatas Keras.
Finansavimo sandorių skaičius ketverius metus iš esmės nesikeičia
„Unicorns Lithuania“ duomenimis, pastaruosius ketverius metus Lietuvoje per metus sudaroma 32–40 startuolių finansavimo sandorių. Pirmąjį 2026 m. pusmetį investicijų pritraukė 13 įmonių, prieš metus – 15. Pavieniai stambūs sandoriai gali reikšmingai pakeisti bendrą investicijų sumą, todėl ekosistemos aktyvumą tiksliau parodo sandorių skaičius, kuris jau ketverius metus iš esmės nesikeičia.
Fondų ir verslo angelų vertinimu, sandorių skaičiaus augimą įvairiuose finansavimo etapuose riboja keli veiksniai. Ankstyvosios stadijos investicijas Lietuvoje stabdo paskatų privatiems investuotojams trūkumas. Vėliau įmonėms tenka atitikti griežtėjančius tarptautinių fondų reikalavimus ir prisitaikyti prie skirtingo reguliavimo Europos šalyse. Kad platesnis Lietuvos startuolių ratas ateityje pritrauktų didesnių investicijų, jaunoms komandoms reikia pradinio finansavimo. Jį dažniausiai suteikia Lietuvoje veikiantys rizikos kapitalo fondai ir verslo angelai.
Tarp aktyviausių rizikos kapitalo fondų pirmąjį pusmetį buvo „Coinvest Capital“, „FIRSTPICK“, „Practica Capital“ ir „Iron Wolf Capital“. Verslo angelai investavo daugiau nei į 70 proc. visų pirmojo pusmečio skelbtų sandorių. Didesniuose finansavimo etapuose dalyvavo tarptautiniai fondai, tarp jų „Founders Fund“, „General Catalyst“, „Lakestar“, „Inovo“, „Lifeline Ventures“ ir „Change Ventures“.
Lietuvos verslo angelų asociacijos „LitBAN“ vadovė Roberta Rudokienė sako, kad investicinių pasiūlymų rinkoje netrūksta. Kasmet apie 70 proc. „LitBAN“ narių investicijų tenka Lietuvos startuoliams. Vis dėlto asociacija pastebi mažėjantį susidomėjimą investicijomis į startuolius, o dalis privačių investuotojų renkasi mažiau rizikingas investavimo priemones. „Sprendimą investuoti paprastai lemia pasitikėjimas komanda, produkto perspektyva ir gebėjimas išauginti verslą. Jei kuris nors iš šių neįtikina, sandoris neįvyksta. Kitas investicijas stabdantis veiksnys – paskatų privatiems asmenims investuoti į inovatyvius verslus nebuvimas. Šioji investavimo galimybė net nėra įtraukta į investicinę sąskaitą. Palankesnės sąlygos paskatintų daugiau žmonių tiesiogiai investuoti į jaunas įmones“, teigia R.Rudokienė.
Mokestines ir finansines paskatas privatiems investuotojams taiko Vokietija, Belgija, Lenkija. „Geras pavyzdys – Jungtinės Karalystės SEIS programa. Ji suteikia 50 proc. gyventojų pajamų mokesčio lengvatą nuo investuotos sumos ir numato papildomus kapitalo prieaugio bei nuostolių apsaugos mechanizmus. Lietuvai reikėtų pasirinkti modelį, kuris papildytų veikiančias investavimo priemones ir paskatintų daugiau privataus kapitalo pasiekti ankstyvosios stadijos startuolius“, tvirtina G.Verbickaitė.