Šiemet EY atliktas Europos patrauklumo tyrimas (angl. „Europe Attractiveness Survey“) rodo, kad darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas yra vienas iš svarbiausių variklių Europai, siekiančiai paspartinti inovacijas, tyrimų ir plėtros (R&D) projektus. Dažniau skambėjo tik atsakymas, kad verslui, o ypač pradedančioms įmonėms, būtina suteikti geresnę prieigą prie finansavimo.
Darbo su duomenimis ir technologijų įgūdžių svarbą investuotojai pažymėjo ir atsakydami į klausimą, kaip Europa turėtų didinti savo skaitmeninį konkurencingumą.
Investuotojai dairosi į šalis, kurios investuoja į talentus
Per tyrimą apklausti apie investicijas Lietuvoje svarstantys verslai atliepė bendrą požiūrį į Baltijos regioną ir Europą, sakydami, jog darbuotojų įgūdžių gerinimas yra būdas Lietuvai spartinti inovacijas, auginti tyrimų ir plėtros veiklas. Šią kryptį akcentavo kone pusė (48 proc.) EY tyrimo dalyvių.
Paprastai tyrimų ir plėtros veiklos yra siejamos su pastangomis kurti aukštesnę pridėtinę vertę. Tačiau investicijos į laboratorijas, pažangią įrangą ar tyrimų centrus niekada neplanuojamos be apibrėžto pasiekiamų talentų banko – žmonių, kurie galėtų įsitraukti į aukštos kvalifikacijos veiklas. Tokia yra verslo logika.
Verta atkreipti dėmesį, kad prieš metus per apklausą du trečdaliai (65 proc.) investuotojų teigė planuojantys auginti arba steigti tyrimų ir plėtros veiklas Lietuvoje. Šiemet atliktame tyrime kalbėdami apie ateitį tik 33 proc. respondentų nurodė, kad mūsų šalyje planuoja įgyvendinti investicijas R&D srityje. Tai – žymus investuotojų nuostatų pokytis.
Kita vertus, investicinio klimato atšalimą išgyvena visa Europa. Geopolitinė įtampa, aukštos energijos kainos, lėtas ekonomikos augimas slopina verslo entuziazmą investuoti regione. EY duomenimis, tiesioginių užsienio investicijų Europoje pernai sumažėjo 5 procentais ir srautas nusileido į žemiausią lygį per devynerius metus.
Ar talentai yra Lietuvos pranašumas?
Kai projektų skaičiai atslūgę, valstybių konkurencija dėl užsienio investuotojų tampa dar aktyvesnė. Dar svarbesnis tampa kiekvienas privalumas, kurį galime parodyti pasauliui.
O pasauliui Lietuvos talentų bazė rūpi labiau negu anksčiau. EY tyrimo duomenimis, šiemet 38 proc. respondentų nurodė, kad darbo jėgos prieinamumas ir kvalifikacija yra tarp svarbiausių kriterijų, renkantis investuoti Lietuvoje. Palyginti, prieš metus talentų svarbą akcentavo 28 proc. apklaustųjų.
Tačiau ar talentų prieinamumas ir kvalifikacija yra Lietuvos pranašumas, lyginant su kitais regionais? Teigiamai į šį klausimą atsakė tik kas ketvirtas (26 proc.) investuotojas. Savotiškame Lietuvos pranašumų prieš kitas šalis reitinge talentai užėmė tik septintą vietą.
Susidaro įspūdis, kad Lietuvos, kaip talentų valstybės, atributas blanksta, nes vis mažiau investuotojų mano, jog mūsų šalyje paprasta pasiekti reikiamų įgūdžių turinčius darbuotojus. Pernai 41 proc. respondentų teigė, kad prieiga prie kvalifikuotos darbo jėgos yra pagrindinė priežastis steigti naują ar plėsti esamą verslo veiklą. Šiemet taip manančiųjų sumažėjo iki 30 procentų.
Talentingi, darbštūs ir gabūs žmonės yra didžiausias Lietuvos turtas. Tam pritaria ir investuotojai, kurių didžiausia dalis sako, jog Lietuvai būtina plėsti kompetencijų pasiūlą į aukštą pridėtinę vertę orientuotuose sektoriuose, pavyzdžiui, informacinių technologijų, inžinerijos, energetikos ir kt. Taip pat išreiškiamas poreikis gerinti darbuotojų produktyvumą ir didinti talentų mobilumą.
Kad įgūdžiai gerėtų, būtina bendradarbiauti
Europos patrauklumo tyrimo autoriai išvadose atkreipia dėmesį, kad įgūdžių ir kvalifikacijų trūkumas yra ES silpnybė, kurią iliustruoja tiek žemas suaugusių žmonių mokymo lygis, tiek apskritai prastėjantys bendrieji visuomenės išsilavinimo rodikliai. Problemą dar labiau pagilina ilgalaikės demografinės tendencijos, pirmiausia, senėjanti visuomenė, kai gimstamumas mažėja, o gyvenimo trukmė ilgėja.
Todėl šiemet paskelbta Europos Komisijos „Įgūdžių Sąjungos“ (angl. The Union of Skills) strategija gali būti svarbus naujas variklis, prie visų kitų ekonomikos turbinų, kurių galią Europa turėtų atrasti ir efektyviau išnaudoti. Naujosios strategijos tikslas aiškus – remti kokybiškų, įtraukių ir pritaikomų švietimo, mokymo ir įgūdžių sistemų kūrimą ES konkurencingumui padidinti.
Nuo to, kaip šią strategiją palaikys ir įgyvendins Lietuva, priklausys, kiek mūsų gyvenime bus mokslo ir žinių dienų. Mat „Įgūdžių Sąjunga“ siekiama ne tik pagerinti gyventojų bazinius įgūdžius, bet ir užtikrinti galimybę suaugusiesiems mokytis visą gyvenimą – kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti. Ilgalaikė šios iniciatyvos sėkmė neabejotinai priklausys ir nuo viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo.
