Trečiadienį Lietuvai pateiktose rekomendacijose EK apžvelgė skirtingus iššūkius, su kuriais susiduria Lietuva – nuo švietimo ir sveikatos apsaugos iki gynybos ir energetikos.
Pro EK akis neprasprūdo ir Lietuvoje svarstoma mokesčių reforma. Kaip savo rekomendacijose pabrėžė EK, Lietuva yra viena iš mažiausiai lėšų viešosioms paslaugoms skiriančių narių, ir išsakė lūkestį, kad mokesčių reforma galbūt išspręs šias problemas.
-
II pensijų pakopos reforma pasiekė Seimą: kas keistųsi?
-
Lietuva – prieš EK iniciatyvą riboti švino naudojimą
-
75 tūkst. žmonių dar nepasitikrino, ar jie įtraukti į papildomą pensijų kaupimą: liko mėnuo apsispręsti
-
Iš Europos Komisijos – rekomendacijos Lietuvai
-
EK: antros pensijų pakopos reforma pakenktų Lietuvos kapitalo rinkai, apsunkintų finansavimą
Paklaustas, ar Europos Komisijos nuomone, šiuo metu svarstomi mokestiniai pasiūlymai pakankami išspręsti EK įvardintą problemą, M.Vaščega 15min teigė, kad EK vertins mokesčių reformą ir įvairius jos pasiūlymus tik tuomet, kai jie bus priimti.
„Mes tiesiogiai nedalyvaujame diskusijose dėl mokesčių, tačiau reikia pripažinti, kad iš tikrųjų Europos Komisija daugelį metų rekomendavo Lietuvai plėsti savo biudžeto galimybes. Tai atsiremia, visų pirma, į tai, kad Lietuvos surenkamas biudžetas iš mokesčių, lyginant su Europos Sąjungos vidurkiu, yra gerokai mažesnis nei galėtų būti.
Tai be jokios abejonės leistų užtikrinti geresnį finansavimą viešosioms paslaugoms, kurio iš tikro labai trūksta sveikatos sistemai, socialinei sistemai. Būtent su ta mintimi tam tikri Lietuvos įsipareigojimai atlikti mokestinius pakeitimus buvo įtraukti į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo planą (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF)“, – teigė jis.
Finansų ministras Rimantas Šadžius ne kartą pabrėžė, kad vienas iš mokestinių pakeitimų tikslų – gauti 400 mln. eurų užšaldytų RRF lėšų. Jų siekdama ankstesnė Vyriausybė buvo įsipareigojusi tiek praplėsti NT mokesčio bazę, tiek suartinti skirtingų veiklos formų apmokestinimą, tačiau iš pradžių socialdemokratų pasiūlytas aukščiausias Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo laiptelis – 36 proc. – jau išbrauktas, o NT mokesčio variantas vis švelnėja.
Trečiadienį po valdančiosios koalicijos tarybos premjeras Gintautas Paluckas pareiškė, kad nuspręsta iš viso atsisakyti pirmojo būsto apmokestinimo NT mokesčiu.
„Plane buvo įsipareigota didesnes biudžeto pajamas surinkti iš turto, akcizų bei aplinkosauginių mokesčių, kurie nedaro žalos ekonomikos augimui, taip pat mažinti skurdą, pajamų nelygybę, pertvarkant GPM ir socialinio draudimo įmokas, ir panaikinti tam tikras neefektyvias mokesčių lengvatas ir specialius režimus.
Aišku, Lietuvos valdžios institucijos gali pasirinkti, kaip įgyvendinami šie rodikliai, kurie numatyti plane. Pateikti ir dabar diskutuojami mokesčių sistemos pakeitimai gali pasiekti šiuos rezultatus, bet, kaip minėjau, galutinį Lietuvos padarytų pakeitimų įvertinimą Europos Komisija pateiks tuomet, kai jie bus priimti ir kuomet bus aiškus galutinis rezultatas“, – tvirtino M.Vaščega.
Paklaustas, ar vis švelninant NT mokestį valdantiesiems pavyks įtikinti EK, kad RRF lėšoms gauti būtini įsipareigojimai yra įvykdyti, M.Vaščega teigė „nenorintis spekuliuoti dėl galutinio diskusijų rezultato“.
Vis dėlto jis priminė, kad Lietuva jau yra praradusi dalį RRF lėšų.
„Lietuva jau prarado kelis milijonus eurų Europos finansavimo dėl to, kad nebuvo laiku pateikti pakankamai ambicingi mokestiniai įstatymai. Europos Komisija vertino tuos dalykus ir iš to sekė tam tikras finansavimo sumažinimas“, – pridūrė EK atstovybės Lietuvoje vadovas.
M.Vaščega pabrėžė, kad laiko liko nedaug, nes RRF plano įgyvendinimas baigiasi 2026 m. rugpjūčio mėnesį, tad norint, kad lėšos pasiektų Lietuvą, mokestiniai pakeitimai turėtų būti priimti dar šitoje pavasario sesijoje.
„Šiam fondui yra likę nebe tiek daug laiko – iki 2026 m. rugpjūčio mėnesio turi būti pabaigtos jo reformos. Dėl tos priežasties turime paskubėti, kad nepavėluotume su šio fondo lėšomis, nes jos yra reikalingos Lietuvos ekonomikai“, – pabrėžė jis.
M.Vaščega vardijo, kad iš viso Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui finansuoti numatyta 3,85 mlrd. eurų, iš kurių 2,3 mlrd. eurų sudaro dotacijos, o 1,55 mlrd. eurų – paskolos.
2024 m. gruodžio mėnesį išmokėjus 463 mln. eurų pagal trečiąjį mokėjimo prašymą, Lietuvai išmokėtų RRF lėšų suma (bendra dotacijų ir paskolų suma) sudaro 1,8 mlrd. eurų.
Likusi 2,03 mlrd. eurų parama bus išmokėta įgyvendinus 150 Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų rodiklių.
Kritika II pakopos pensijų reformai
EK savo rekomendacijose Lietuvai įvertino ir kitą dabartinės valdžios iniciatyvą – planus reformuoti antros pensijų pakopos sistemą. Kaip pabrėžiama Lietuvai skirtoje ataskaitoje, pakeitimai kelia rizikų, susijusių su tolesne Lietuvos kapitalo rinkų plėtra. Pastebima, kad ribotos finansavimo galimybės ir menkai išvystyta kapitalo rinka neigiamai veikia Lietuvos ekonomikos augimą.
M.Vaščega 15min komentavo, kad visos Europos Sąjungos mastu siekiama, kad būtų kiek įmanoma daugiau lėšų sukaupta įvairiausiuose privačiuose fonduose, kurie vėliau papildo ir ekonomiką. Be to, lėšos, kaupiamos pensijų fonduose, taip pat turi didelės įtakos pensijų dydžiui ateityje.
„Būtent šiais dviem aspektais komisija pasižiūri į Lietuvoje iki šiol egzistuojančią antrosios pakopos pensijų sistemą ir jos kai kurie pakeitimai kelia nerimą“, – įspėjo M.Vaščega.
Jo nuomone, esminis II-osios pakopos pensijų sistemos bruožas yra automatinis įtraukimas. Šiuo metu gyventojai iki 40 metų kas trejus metus automatiškai įtraukiami į kaupimą II pensijų pakopoje – tiesa, jie turi galimybę per pusmetį šio pasiūlymo atsisakyti.
Tačiau šiuo metu valdantieji pateikę įstatymo pataisas, kuriomis siūlo atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą, leisti pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o sunkios ligos ar negalios atveju pasiimti visą sumą.
„Automatinis įtraukimas padėjo sukaupti pensijų sistemos antrojoje pakopoje nemažas sumas – 9 mlrd. eurų. 1 mlrd. iš šių pinigų yra investuota Lietuvos kapitalo rinkose. Tad žiūrint iš kapitalo rinkų vystymo perspektyvos, o Lietuvoje šios rinkos yra pakankamai seklios, skatintinas automatinio įtraukimo išlaikymas tam, kad kapitalų rinkos ir toliau būtų vystomos.
Jų vystymas labai stipriai prisideda ir prie viešųjų lėšų, ir prie to, kad daugeliui tikslų, kuriuos sau išsikėlėme – ar tai būtų gynybos srityje, ar kitose srityse – pasiekti taip pat reikalingos ne tik viešosios, bet ir privačios lėšos“, – mano M.Vaščega.
„Rekomendacijose yra aiškiai įvardytas pasiūlymas, kad vis tik būtų išlaikytas automatinis įtraukimas į antrąją pensijų pakopą. Bet, žinoma, kad galimybė išsiimti lėšas bet kuriuo metu irgi gali turėti reikšmingų pasekmių pensijų fondų turto pasiskirstymui, nes šie pensijų fondai dažniau pasirenka tokius aktyvus, kaip valstybės obligacijos“, – pridūrė jis.
Pablogino ekonomikos augimo prognozes
Nors EK šiek tiek pablogino mūsų prognozes dėl Lietuvos BVP augimo – nuo 3 proc. iki 2,8 proc., M.Vaščega mano, kad apskritai Lietuvai numatytas pakankamai didelis augimas.
„Lietuva kartu su Lenkija regione šia prasme atrodo gerai. Įvairios ekonominių prognozių korekcijos daromos reguliariai, atsižvelgiant į situaciją pasaulyje, į įvairiausias geopolitines rizikas ir vienas iš svarbių dalykų – tam tikras neaiškumas prekybos politikoje. Lietuva – prekiaujanti šalis, daug eksportuojanti ir Lietuvai gali turėti didelę įtaką pasikeitimai, susiję su muitų tarifais. Nebūtinai tiesioginę įtaką, kitą kartą ir netiesioginę per kitas ES šalis, į kurias mes eksportuojame. Rusijos pradėtas karas Ukrainoje irgi veikia šį regioną, kur esame. Gal dėl to šiek tiek buvo sumažintas numatytas rodiklis, bet skaičiai Lietuvos atžvilgiu šiai dienai tikrai pakankamai neblogi.
Žiūrint į tokias ekonomikos prognozes verta pagalvoti, kad dabar pats laikas susitvarkyti tuos ekonomikos namų darbus, kurie išvardinti EK rekomendacijose, nes visada juos geriau tvarkytis tuomet, kai ekonominė situacija lengvesnė“, – mano pašnekovas.
Kada Lietuva ES lėšų gaus mažiau, nei sumokės?
Artimiausiais metais Lietuvos laukia dar vienas svarbus pokytis. Lietuva ilgą laiką buvo tarp didžiausių Europos Sąjungos paramos gavėjų, tačiau jau netrukus, prognozuoja ekspertai, į ES biudžetą mokėsime daugiau nei gausime.
Naują 7-rių metų ES biudžetą planuojama priimti liepą.
„7 metų biudžete mes visada remiamės solidarumo principu, kad tos valstybės narės, kurių finansinė ir ekonominė padėtis prastesnė nei daugumos, iš ES biudžeto gauna daugiau lėšų nei į jį įdeda. Lietuva dėl šios priežasties buvo ta šalis, kuri per ankstesnius finansinius laikotarpius gaudavo daug ES lėšų.
Kaip atrodys kita finansinė perspektyva dar ankstoka kalbėti, bet manau, kad šiek tiek didėjant gerovei valstybėje narėje svarbu pradėti galvoti apie tai, kad kažkada tikriausiai turėsime būti tais, kurie įdeda daugiau lėšų į ES biudžetą nei iš jo tiesiogiai gauna“, – teigė M.Vaščega.
Tačiau jis pabrėžė, kad „niekada nebūna labai staigių judesių, kurie iš esmės pakeičia situaciją, nes ir Lietuvos finansinė padėtis vystosi palaipsniui“.
„Aš manau, kad pagal statistinius duomenis bus vertinama, kiek šalis nutolusi nuo ES vidurkio. Jau praeitame finansiniame laikotarpyje buvo atskirta Vilniaus situacija nuo likusios Lietuvos situacijos. Tie skaičiai labiausiai ir parodys, kaip atrodys Lietuvos situacija, bet nesitikėčiau kažkokių drastiškų pokyčių“, – apibendrino M.Vaščega.
