Anot Ž.Maurico, mums didžiausia grėsmė turėti dar vieną papildomą infliacijos šuolį.
„Ji kažkiek yra mažesnė kitoms Europos Sąjungos (ES) šalims, o mums ji didesnė, nes turime nemažai greitu metu įsiliesiančių pinigų į ekonomiką – tiek daliai gyventojų atsiimant lėšas iš II pensijų pakopos, didžiulė ES parama, rekordinės investicijos į krašto apsaugą. Kitaip tariant, tikrai tų pinigų ekonomikoje yra ir taip ir pardavėjai laukia papildomo akstino, kad galėtų pagrįsti papildomą kainų kėlimą ir jis yra“, – komentavo ekonomistas.
Jis pabrėžė, kad „pinigų bus“, nepriklausomai nuo to, kaip susiklostys padėtis Artimuosiuose Rytuose. Praėjusiais metais Lietuvos ekonomika augo 2,9 proc.
„Tai daugiau nei prognozavo institucijos. Vartotojų lūkesčiai geri, pinigų į ekonomika įsilies. Net jei naftos, dujų kainos šuoliukas bus laikinas, Lietuvos infliacijai tai gali turėti ilgalaikį poveikį. Kovą prognozuojame infliacijos šoktelėjimą tarp 4 ir 5 proc. Yra labai didelė tikimybė, kad Lietuvoje gali pakilti ir iki 5 proc. Net jei intensyvumas kariniame ir naftos fronte baigtųsi, infliacija nesustotų“, – teigė Ž.Mauricas.
Pasak jo, pirmiausia ir labiausiai bus paveiktos energetinių išteklių kainos.
„Tada kandidatas – maistas. Matome, kad vasarį pieno produktų kainų kilimas buvo vienas pagrindinių veiksnių, keliančių bendrą infliaciją, nors pieno supirkimo kainos mažėja. Tada pereis į paslaugų sektorių, kai kurių paslaugų kainos jau vasarį pakilo“, – pažymėjo ekonomistas.
Ž.Mauricas pažymėjo, kad Lietuvai prognozuojamas ekonomikos sulėtėjimas 2028 m. – jis bus jaučiamas jau ir 2027 m.
„Bus viena paskutinių progų pakelti kainas. Manau, nemaža dalis tuo pasinaudos“, – prognozavo ekonomistas.
Visą „Žinių radijo“ laidą žiūrėkite čia:
