Įsivaizduokite, kad darbdavys komandiruojamiems darbuotojams mokėjo tik 50 proc. dienpinigių.
Vėliau žadėjo didinti pagal įvairius kriterijus – už našumą, gerus atsiliepimus, darbą nuo pastolių.
Tačiau darbuotojui kilo klausimas, ar tokia tvarka išvis yra teisėta?
„Darbo rezultatai nėra priežastis mažinti dienpinigius. Darbuotojui komandiruotės metu mokami Vyriausybės nustatyto dydžio dienpinigiai. Mažesnius dienpinigius galima taikyti tik teisėtai ir aiškiai raštu nustačius objektyvius kriterijus bei supažindinus darbuotoją“, – aiškino E.Kiznė.
Pasak advokatės, dienpinigiai – ne priedas prie darbo užmokesčio.
„Kas, jei darbdavys nusprendžia dienpinigius „reguliuoti“ pagal darbo rezultatus ar drausmę? Tokie kriterijai yra neteisėti“, – pabrėžė ji.
Jos teigimu, dienpinigių paskirtis nesusijusi su darbo kokybe.
„Teismas vienoje byloje nurodė, kad dienpinigiai nėra priemonė skatinti ar bausti darbuotoją. Jie skirti kompensuoti padidėjusias išlaidas komandiruotės metu – maistui, kelionei, apgyvendinimui“, – vardijo E.Kiznė.
Anot advokatės, todėl kriterijai, susiję su darbo kokybe ar elgesiu, negali turėti įtakos dienpinigių dydžiui.
Kaip pasakojo E.Kiznė, darbdavio nustatyta tvarka teismo buvo pripažinta neteisėta, nes joje nebuvo aiškiai nurodyta, kiek dienpinigiai mažinami ar didinami, nurodyti kriterijai nesusiję su išlaidomis komandiruotėje, ji pablogino darbuotojo padėtį, palyginti su įstatymo garantijomis.
„Teismas konstatavo, kad kai darbdavio tvarka pažeidžia įstatymus arba yra neaiški, darbuotojui mokami Vyriausybės nustatyto maksimalaus dydžio dienpinigiai. Tokiu atveju, darbdavio „vidinė tvarka“ netaikoma“, – priminė E.Kiznė.
