Finansų ministerija skaičiuoja, kad įgyvendinus šiuos pasiūlymus biudžetą būtų galima papildyti 224 mln. eurų 2026 metais, o 454 mln. eurų – 2027 m.
Kokie pokyčiai lauktų GPM?
Kaip rodo ministerijos parengti siūlymai dėl mokesčių pokyčių, aukštas pajamas, iki 60 vidutinių darbo užmokesčių (pernai trečiąjį ketvirtį – 134,3 tūkst. eurų), gaunančių gyventojų pajamos būtų apmokestinamos 20 proc., o nuo 60 VDU – 32 proc. Atskirai būtų apmokestinamos darbo, individualios ir kitos pajamos.
Būtų apmokestinamos ir darbuotojų naudos, kurią jie gauna darbdaviui sumokėjus papildomo savanoriško sveikatos draudimo įmokas už darbuotoją. Iš to papildomai į biudžetą tikimasi surinkti 15,5 mln. eurų.
Be to, siūloma netaikyti neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) „likučio“ daugiau nei 1 VDU per mėnesį uždirbantiems gyventojams. Taip tikimasi į biudžetą gauti apie 8,4 mln. eurų papildomų pajamų.
Kaip nurodo ministerija, tokių tarifų poveikį pajustų 128 tūkst. žmonių, nes jiems būtų naikinamas NPD virš vieno VDU. Jų maksimali mokestinė našta didėtų iki 11 eurų per mėnesį.
Analogiški tarifai siūlomi ir apmokestinant individualiai dirbančiųjų pajamas bei pajamas iš kitų veiklų. Individuali veikla dabar apmokestinama 15 proc.
Ministerijos teigimu, dėl to mokestinė našta nesikeistų 194 tūkst. individualiai dirbančių žmonių, tuo metu 15 tūkst. pokyčius pajustų, iš jų apie 700 žmonių galėtų būti taikomas 32 proc. tarifas.
Maždaug 15 tūkst. gyventojų, gaunančių pajamas iš kitų šaltinių (ne iš individualios veiklos ar iš darbo užmokesčio), pokyčius irgi pajustų, iš jų 1,5 tūkst. būtų taikomas 32 proc. tarifas, o 403 tūkst. gyventojų niekas nesikeistų.
Dividendams, kaip ir dabar, siūloma taikyti 15 proc. GPM.
Iš viso dėl GPM pokyčių 2026 metais būtų papildomai į biudžetą surinkta 8 mln. eurų, 2027 metais – 98 mln. eurų, 2028 metais – 145 mln. eurų, o 2029 m. – 186 mln. eurų
NT mokestį mokėtų daugiau gyventojų
Siūlomi reikšmingi pakeitimai ir dėl NT mokesčio, mažinant neapmokestinamąjį dydį nuo 150 tūkst. eurų iki 20 tūkst. eurų.
Gyventojams galiotų skirtingi tarifai: iki 20 tūkst. eurų vertės turtą turintys gyventojai nemokėtų NT mokesčio, o nuo 20 tūkst. iki 150 tūkst. eurų vertės NT turintys žmonės mokėtų 0,2 proc. tarifą, nuo 150 tūkst. iki 300 tūkst. eurų vertės – 0,5 proc., nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. eurų vertės – 1 proc.
Gyventojai, kurių turimas NT viršytų 500 tūkst. eurų, mokėtų 2 proc.
Papildomai NT mokestį mokėtų apie 760 tūkst. asmenų.
Pateikti ir konkretūs pavyzdžiai. Tarkime, 60,6 tūkst. eurų vertės butą turintis gyventojas (tai Vilniaus miesto savivaldybės mediana) dabar NT mokesčio nemoka – jei šie pakeitimai būtų priimti, jis mokėtų 81 eurą per metus.
112 tūkst. eurų (Neringos sav. mediana) būstą turintis gyventojas dabar taip pat nieko nemoka, o mokėtų – 184 eurus.
550 tūkst. eurų vertės NT turintis gyventojas dabar moka 3,8 tūkst. eurų, o mokėtų – 4 tūkst. eurų.
Skaičiuojama, kad biudžeto pajamos padidėtų 54 mln. eurų.
Pelno tarifą siūloma kelti
Finansų ministerija siūlo pelno mokesčio tarifą didinti nuo 16 proc. iki 18 proc., o lengvatinį – nuo 5 proc. iki 8 proc. Dėl to į biudžetą planuojama surinkti papildomai apie 200 mln. eurų.
Be to, siūloma naujam smulkiajam verslui nuo vienerių iki dvejų metų ilginti mokesčių „atostogas“, kai taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas. Dėl to biudžetas negautų apie 41 mln. eurų, tačiau, ministerijos teigimu, tai skatintų verslumą.
Ketinama peržiūrėti ir avansinio pelno mokesčio mokėjimo tvarką – nuo 0,3 mln. iki 0,5 mln. eurų didinti ribą, nuo kurios tektų jį mokėti.
Be to, siūloma nauja tvarka įmonių grupėms atskaitant nuostolius – nustatyti 70 proc. apmokestinamųjų pajamų ribą nuostolius perkeliančiai ir visai grupei, ir jos įmonėms. Dėl to tikimasi į biudžetą surinkti papildomai 23 mln. eurų.
Ministerija taip pat siūlo leisti atskaityti stipendijas, mokamas pagal sutartis su mokslo įstaigomis už studijuojančius darbuotojus. Skaičiuojama, kad dėl to nebus gauta 85 mln. eurų įplaukų į biudžetą.
Lengvatinį PVM siūloma padidinti
Finansų ministerijai siūlant lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą padidinti nuo 9 iki 12 proc., į biudžetą tikimasi gauti beveik 40 mln. eurų papildomų pajamų.
9 proc. PVM lengvata šiuo metu taikoma centralizuotam šildymui, šildymui naudojamoms malkoms ar medienai, keleivių vežimui visuomeniniu transportu, knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams, taip pat turizmo sektoriaus apgyvendinimo paslaugoms.
Cukraus mokestis
Dar vienas Finansų ministerijos pasiūlymas – naujas cukraus mokestis. Apmokestinant saldintus gėrimus, iš vadinamojo cukraus mokesčio biudžetas galėtų gauti apie 25 mln. eurų pajamų.
Numatomi du cukraus mokesčio tarifai – 7,4 euro ir 21 euras už 100 litrų gėrimų.
7,4 euro tarifas būtų taikomas, kai cukraus keikis 100 mililitrų neviršytų 8 gramų, o jį viršijus – 21 euro. Pastarasis tarifas būtų taikomas ir energiniams gėrimams.
Ministerija nurodo, kad dėl naujo mokesčio 1 litro gėrimo kaina didėtų 9-25 centais.
Gyvybės draudimo įmokų apmokestinimas
Finansų ministerija siūlo ne gyvybės draudimo įmokas apmokestinti 5 ir 10 proc. tarifais.
5 proc. tarifas būtų taikomas gyventojų draudimo įmokoms už vairuotojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir būsto draudimą, jeigu automobilis ar būstas nenaudojamas ūkinei veiklai, o 10 proc. – visoms kitoms ne gyvybės draudimo įmokoms.
Iš šio mokesčio ministerija į biudžetą tikisi surinkti 112,5 mln. eurų.
Mokestį mokėtų 14 Lietuvoje įsisteigusių draudikų, taip pat veikiantieji be įsisteigimo.
Praėjusios kadencijos Vyriausybė siūlė dalį draudimo sutarčių – būsto, automobilių kasko, papildomą sveikatos draudimą, kuriuo darbdaviai draudžia gyventojus, – apmokestinti 10 proc. vadinamuoju saugumo įnašu, jo lėšas skiriant Valstybės gynybos fondui.
Visus Finansų ministerijos siūlomus mokesčių pakeitimus dar svarstys valdančiųjų mokesčių keitimo darbo grupė, vėliau – Vyriausybė ir Seimas.
