„Kenos pasienio punkte didžiausias ir ilgiausias gedimas buvo pernai liepą–rugpjūtį. Jis truko apie tris savaites, nes pakankamai svarbios detalės buvo keičiamos ir tai užtruko“, – komiteto posėdyje trečiadienį teigė Muitinės departamentui laikinai vadovaujantis Vygantas Paigozinas.
„Tai (rentgenai – BNS) nėra vienintelė ir visus išgelbėjanti priemonė. Jeigu jau sistema sugedo, tai nereiškia, kad visi važiuoja visiškai be kontrolės arba viskas sustoja ir laukiama, kol sistema bus suremontuota. Yra numatyti darbo algoritmai neveikiant sistemoms“, – pridūrė jis.
A. Sysas posėdyje kėlė klausimą, kaip naudojami rentgeno įrenginiai ir kiek laiko per metus jie neveikia.
„Labai gerai rožiniai planai į priekį, bet (...) jūsų lentelėje yra neveikimo incidentai 2025 metais, skaičius, vienetai ir vidutinė trukmė. Pavyzdžiui, Kenos geležinkelio stotyje, kaip suprantu, 44 gedimų skaičiai ir jų trukmė – 12 dienų. Jeigu mes sudauginam 44 atvejus su 12, tai gaunam daugiau negu metų dienų. Kiek realiai dienų nedirbo?“ – kalbėjo komiteto pirmininkas.
V. Paigozinas tvirtino, jog metinis gedimų skaičius yra teisingas, tačiau jų trukmė paprastai siekia tik apie dvi valanda: „Čia techninė klaida.“
Jo teigimu, šiuo metu rentgeno įranga visoje Lietuvoje iš esmės veikia: „Vakar Kybartuose tik dvi valandas neveikė.“
„Valstietis“ Valius Ąžuolas svarstė, kaip efektyviai rentgeno įranga naudojama užkertant kelią kontrabandai į Lietuvą: „Žinau tokių situacijų, kai ant vienų geležinkelio vėžių yra rentgenas, ant šalia esančių dviejų – nėra. Tai su iešmininku reikia susitarti ir pravažiuoji be rentgeno.“
A. Sysui pastebėjus, kad ne visa įranga inkorporuota į bendrą sistemą, Muitinės departamento vadovas sakė, kad dėl to Baltijos šalių pareigūnai neteko bendro įrankio keistis sistemų vaizdais ir šiuo metu perkant du naujus mobilius rentgenus atidžiau į tai atsižvelgiama.
„Problema su vaizdų perdavimu atsirado, nes britų gamintojai kategoriškai atsisakė savo įranga padarytus vaizdus perduoti į kinų sukurtą įrangą (...), tai atsirado tokia konfliktinė situacija tarp skirtingų gamintojų. Dalies problemų galima buvo, jau čia prisiimt kaltę tikrai, išvengti techniškai apsirašant“, – aiškino V. Paigozinas.
„(Gaminojas – BNS) privalo sudaryti tokias sąlygas, kad vaizdai būtų arba konvertuojami į bendrą formatą, arba paduodami gamintojo nustatytu formatu“, – pridūrė jis.
Anot V. Paigozino, šiuo metu kuriama rentgeno sistemų mainų ir analizės sistema, kuri leistų muitininkams dalintis ir naudoti vaizdus.
Pernai Muitinės kriminalinei tarnybai skelbus apie planus pritaikyti dirbtinį intelektą (DI) transporto ir krovinių patikrai geležinkelyje, V. Paigozinas sako, jog institucija šią praktiką naudoja.
„Sistema pradėta naudot tam, kad pirminį filtrą atliktų DI robotukas, kuris atsijotų, kur gali būt kažkoks pažeidimas tikėtinas. O galutinį sprendimą priima šią dieną vis tiek konkretus pareigūnas“, – aiškino jis.
Muitinės teigimu, rentgeno kontrolė laikoma vienu pagrindinių kovos su kontrabanda įrankių, o visos sistemos pasienio punktuose turi būti atnaujintos per trejus metus.
Iki 2028 metų vidurio planuojama šešias vakarietiškas sistemas įrengti Medininkų, Stasylų, Kybartų, Malkų ir Pilies muitinės postuose.
