„Ne tik galime matyti, kad kažkas vyksta, bet ir galime matyti, kad kažkas labai negero vyksta. Įtampa yra didžiausia nuo 2009 metų ir nerimo ženklų yra gana daug“, – ekonomikos apžvalgoje kalba „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Anot jo, pasaulio ekonomikoje vyrauja tokie reiškiniai, kurių nebuvo galima įsivaizduoti prieš dešimtmetį. Kinijos ekonomikos augimas lėčiausias per pastaruosius 30 metų, įvairias rizikas atspindintys indeksai siekia aukštumas, o investuotojai itin baiminasi investuoti rizikingai.
„30 proc. obligacijų prekiaujama su neigiamu pajamingu – investuotojai taip nerimauja dėl ateities, kad nusprendžia turimus pinigus nukreipti į tokius vertybinius popierius, kur garantuotai gaus neigiamą grąžą, jei juos laikys iki išpirkimo. Tai tokia situacija, kur ne investicijų grąža yra svarbi, o kad tie pinigai sugrįžtų“, – įspėja N.Mačiulis.
Pasaulinė prekyba vis labiau varžoma, auga politinis neapibrėžtumas, atitinkamai ir pasaulio ekonomikos perspektyvos tampa niūresnės.
„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad kitais metais pasaulio ekonomikos augimas bus lėčiausias nuo 2009 metų ir sieks 2,9 proc. Tačiau ne viena didelė ekonomika gali panirti ir į recesiją.
Lietuvai bankas šiemet balandį BVP prognozę didino nuo 2,7 proc. iki 3 proc. Dabar „Swedbank“ prognozę dar kartą augina iki 3,7 procento. Tačiau kitąmet prognozuoja kuklų 2 procentų augimą. Nuosmukio tikimybė, anot N.Mačiulio, nedidelė.
„Pasaulinė prekyba pastaraisiais mėnesiais jau traukėsi, ir pagrindinė to priežastis buvo JAV ir Kinijos importo tarifų didinimas, kurio pasekmės nuvilnijo ne tik per šias dvi didžiausias pasaulio ekonomikas. Eksporto užsakymai mažėja ne tik JAV ir Kinijoje, bet ir Vokietijoje, Japonijoje ir kitose pramoninėse šalyse. Kadangi rudenį, tikėtina, įvyks dar vienas tarifų didinimo raundas, artimiausiu metu prošvaisčių tikėtis sunku“, − pranešime spaudai sako N.Mačiulis.
Mat daugelis išankstinių indikatorių, rodančių pramonės ir eksporto tendencijas, jau nukrito į žemiausią lygį nuo 2009-ųjų metų.
Vokietijai prognozuojamas vos 0,2 proc. siekiantis augimas, ir šios šalies, kaip ir kai kurių kitų didelių pramoninių valstybių, ekonomika gali pasinerti į trumpalaikę recesiją.
„Jei tai būtų vien didesni importo tarifai, našta nebūtų tokia nepakeliama, tačiau mes taip pat stebime rekordiškai didelį ekonominės politikos neapibrėžtumą ir geopolitines rizikas. Vis didėja tikimybė, kad JK iš ES pasitrauks be susitarimo, auga įtampa tarp JAV ir Irano bei tarp Kinijos ir Honkongo, o centrinių bankų galimybės stabilizuoti verslo ciklą išlieka labai ribotos. Tokiame kontekste tikėtina, kad ne viena įmonė pristabdys investicijas, o mažesni gyventojų lūkesčiai gali prislopinti ir vartojimo augimą“, − komentuoja N.Mačiulis.
Algų augimas sumažės perpus
„Šiais metais Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis augo įspūdingais tempais. Daugiausia dėl įgyvendintos mokesčių reformos vidutinis darbo užmokestis po mokesčių pirmą šių metų pusmetį augo turbūt apie 13 proc.“, – vardija N.Mačiulis.
Tačiau šių metų II ketvirtį jis jau įžvelgia atlyginimų augimo lėtėjimą – atlyginimų augimas buvo mažiausias nuo 2015 metų.
„Ir labiausiai atlyginimai lėtėja privačiame sektoriuje – tai jau vienas iš tokių signalų, kad arba įmonės jaučia nerimo ženklus, arba turi mažiau galimybių didinti darbo užmokestį“, – sako N.Mačiulis.
Jis prognozuoja, kad atlyginimų augimas artimiausius dvejus metus sieks apie 5 procentus, tai bus perpus lėtesnis augimas nei šiemet.
„Šiuo metu atlyginimų ir BVP santykis yra aukščiausiame lygyje nuo nepriklausomybės atkūrimo ir siekia net 49 proc. Ir tuo pačiu metu pelno ir likutinių pajamų santykis su BVP sumažėjęs. Rekordiškai didelę BVP dalį šiuo metu pasiima darbuotojai, o ne įmonės, ir čia yra pasiektos tam tikros ribos, dėl ko lėčiau didėja ir darbo užmokestis“, – sako N.Mačiulis.
Tačiau jis ramina, kad nedarbas išliks žemas ties 6 procentais, užimtumas šiek tiek didės, ekonomistas tikėtųsi ir teigiamo migracijos balanso.
„Brexit“ be susitarimo – labiausiai tikėtinas scenarijus
Anot N.Mačiulio, Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimas iš ES be susitarimo yra labiausiai tikėtinas scenarijus – tokia tikimybė vertinama 55 procentais. 30 procentų tikimybė – kad bus pasiektas naujas derybų termino pratęsimas. Yra 5 proc. tikimybė, kad „Brexit“ bus atšauktas, ir 10 proc. tikimybė, kad bus susitarta su ES.
Pasak ekonomisto, Lietuvos BVP augimą „kietasis Brexit“ sumažintų apie puse procentinio punkto.
Paskolų turėtojams – geros žinios dėl palūkanų
„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad tiek JAV tiek Europos centriniai bankai rugsėjį dar labiau mažins bazines palūkanas. Tiesa, tai gali turėti tik ribotą poveikį ekonomikai, tačiau skolininkams tai reiškia mažesnes palūkanas.
N.Mačiulis vertina, kad tarpbankinės rinkos palūkanos EURIBOR gali nukristi iki minus 0,6 proc. jau šiemet rugsėjį. Su EURIBOR palūkanomis paprastai siejamos būsto paskolų turėtojų mokamos palūkanos.
„Mes prognozuojame, kad rugsėjo mėnesį ECB priims sprendimą indėlių palūkanų normą mažinti nuo minus 0,4 iki minus 0,6. Finansų rinkos tikisi, kad iki metų pabaigos palūkanos gali mažėti dar daugiau“, –situaciją rinkoje apžvelgia N.Mačiulis.
„Daugelis euro zonos valstybių, įskaitant ir Lietuvą, iki 10 metų siekiančiam laikotarpiui gali pasiskolinti už nulines ar net neigiamas palūkanas. Tačiau žema pinigų kaina neturi jokios reikšmės, jei tie pinigai nėra įdarbinami į produktyvius aktyvus. Tokiame kontekste daug svarbesnė yra fiskalinė politika, galinti paskatinti paklausą, spręsti socialines bei aplinkosaugos problemas ir padidinti ilgalaikį regiono konkurencingumą. Vyraujant tokių palūkanų aplinkai, visi mes esame keinsistai“, − sako N.Mačiulis.
Lėtėjimas Lietuvai neišvengiamas
Nors pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos BVP viršijo visas prognozes ir augo net 4,2 procento, N.Mačiulis įžvelgia lėtesnį augimą kitąmet.
„Lietuva yra labai atvira ekonomika, todėl negalime tikėtis, kad mažėjanti pasaulinė prekyba niekaip nepaveiks Lietuvos eksportuotojų. Kol kas eksporto užsakymai bei įmonių lūkesčiai beveik nesusvyravo, tačiau yra nemažai prielaidų manyti, kad kitais metais eksportas augs lėčiau arba jo augimas kuriam laikui iš viso sustos“, − sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Anot jo, nors pasaulinis kontekstas gana niūrus, Lietuva turėtų išvengti ekonomikos nuosmukio.
„Vidaus paklausą ir toliau palaiko ne tik pastebimai augęs vidutinis darbo užmokestis bei didėjęs užimtumas, bet ir rekordiškai aukšta grynoji imigracija. Per septynis šių metų mėnesius į šalį imigravo per 6000 gyventojų daugiau nei emigravo. Tikėtina, kad ir kitais metais į Lietuvą atvykstančių gyventojų bus daugiau nei iš jos išvykstančių“, − teigia N.Mačiulis.
Banko ekonomistai prognozuoja, kad vidutinio darbo užmokesčio augimas artimiausius dvejus metus sulėtės iki 5 proc. per metus, o kainų augimas bus kuklus ir sieks tik 2,5 procento.
Anot N.Mačiulio, Lietuvos ekonomika išlieka subalansuota ir nėra jokių jos perkaitimo ženklų, todėl išorinis šokas yra daug lengviau absorbuojamas.
„Prognozuojame, kad kitais metais pirmą kartą po ketverių metų pertraukos valdžios sektoriaus biudžetas bus vėl deficitinis. Tačiau tai nėra blogai – Lietuva iki dešimties metų laikotarpiui tarptautinėse rinkose gali skolintis už neigiamas palūkanas. Esant tokioms aplinkybėms reikia pasinaudoti galimybe nemokamais pinigais paskatinti šalies ekonomiką ir amortizuoti galimą neigiamą išorinį šoką, o ne svarstyti, kaip suveržti fiskalinius diržus“, − sako „Swedbank“ ekonomistas N.Mačiulis.
N.Mačiulis apibendrino, kad neigiamame pasauliniame kontekste Baltijos šalių ekonomikos vis dar neblogai atrodo, užsienio prekyboje gaunamas rekordiškai didelis perteklius. Lietuvos valstybės finansai subalansuoti, nėra NT kainų burbulo ir kt.: „Visi šie veiksniai mums leidžia gana ramiai žiūrėti į Lietuvos ateitį.“
