Derybos dėl 2 trilijonų eurų 2028-2034 metų ES biudžeto kaista. Įvairių šalių ūkininkai jau ruošia traktorius gruodį vykti į Briuselį, protestuodami dėl siūlymo sujungti žemės ūkio ir Sanglaudos lėšas į bendrą fondą, kurį skirstys pačios valstybės, europarlamentarai kritikuoja, jog pasiūlytas biudžetas per mažas, o daugiausia lėšų sunešančios valstybės, kaip Švedija ar Austrija, garsiai piktinasi didėjančiomis įmokomis.
Europarlamentaras Vytenis Povilas Andriukaitis tvirtina, kad 2 trilijonai eurų, kas sudaro 1,26 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų, nėra pakankama suma. Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija, kuriai priklauso V.Andriukaitis, ragina tęsti diskusijas, kad naujos perspektyvos ES biudžetas būtų padidintas bent iki 1,7 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų.
„Vertinant naujas gynybos ir saugumo politikos, konkurencingumo ir pramonės skatinimo užduotis, o ypač – plėtros politiką, kuri reikalauja didžiulių pastangų ir atskiros paramos Ukrainai, akivaizdu, kad esamas iššūkių spektras yra labai platus. Žinant kiek daug krizių dabar veikia kartu – pradedant klimato kaitos poveikiu, gamtos katastrofomis, humanitarinės pagalbos mastais Gazoje, Sudane, Ukrainoje – siūlomas biudžetas yra per mažas“, – 15min laidoje teigė V.Andriukaitis, priminęs, kad nuo 2028 metų reikės dar ir pradėti grąžinti paskolas.
Tokios pat nuomonės laikosi ir europarlamentaras Paulius Saudargas, norintis matyti aiškesnį reagavimą į šiandieninius geopolitinius iššūkius – daugiau lėšų sienų gynybai ir rytinės sienos apsaugai.
„Tai yra bendra mūsų siena ir šiam aspektui biudžete norėtųsi didesnio dėmesio. Dabar yra įvairūs projektai, kaip „Rytų skydas“. Kai EK jau buvo pateikusi biudžetą, Lenkijoje nukrito dronai ir EK pirmininkė Ursula von der Leyen metinėje kalboje pareiškė, kad turėtume išgirsti draugų prie Baltijos prašymą bei pastatyti dronų sieną. Ta koncepcija sklando ore. Aš norėčiau, kad ir biudžete tai būtų atsipindėta. Kitas aspektas – kritinės energetinės infrastruktūros atsparumas ir apsauga. Ir tai susiję su bendrais regioniniais dalykais, elektros jungtimis“, – didesnio finansavimo svarbiems klausimams pasigenda ir P.Saudargas.
Mažiau žemės ūkiui, daugiau saugumui?
Visgi poslinkis Europos viešųjų gėrybių – saugumo, migracijos, gynybos, kitų iššūkių – finansavimo link matyti kitos daugiametės perspektyvos ES biudžete, ginčijasi Europos Sąjungos reikalų ekspertas, ESTEP partneris Klaudijus Maniokas.
Pasak jo, tradicinėms politikoms, kurios iki šiol sudarė daugiau kaip 2/3 biudžeto – žemės ūkio, Sanglaudos – siūloma skirti „ne drastiškai, bet mažiau“.
Politologas R.Vilpišauskas įsitikinęs, kad taip ir turėtų būti, nes daugelis ekonomistų nelaiko žemės ūkio finansavimo europine viešąja gėrybe. Būtent žemės ūkį jis laiko ta sritimi, kurios finansavimą iš ES daugiamečio biudžeto būtų galima mažinti, daugiau lėšų skiriant išorinių sienų apsaugai, regioniniams kelių, energetikos projektams.
„Ar pasiūlytas biudžetas atitinka šiuolaikinius iššūkius? Manau, kad ne, bet mano nuomone, jame per daug lėšų skiriama tam, kas neturėtų būti finansuojama centralizuotai, nes tai nekuria pridėtinės vertės. Dauguma ekonomistų sutinka, kad žemės ūkis yra ta sritis, kuri turėtų būti finansuojama iš nacionalinių biudžetų“, – mano politologas.
Jis primena, kad žemės ūkis iš ES biudžeto pradėtas finansuoti dėl politinių priežasčių – 9 dešimtmečio pradžioje iš daugiamečio biudžeto šiai sričiai buvo skirta net 80 proc., tačiau nuo tada santykinė dalis po truputį mažėja.
„Dabar susiduriame su daugybe iššūkių, kurie kerta valstybių sienas, ir turėtų būti sprendžiami koordinuotai. Europiniu lygiu valdyti ir finansuoti sienas kertančias krizes efektyviau“, – įsitikinęs R.Vilpišauskas.
Tačiau žemės ūkio finansavimo mažinimas – ypatingai jautrus klausimas ES, sukeliantis aršų tokių šalių, kaip Prancūzija, pasipiktinimą. Tokiam pasiūlymui prieštarauja ir V.Andriukaitis, teigdamas, kad žemės ūkis susiduria su didžiuliais klimato kaitos ir rinkos iššūkiais, o paramos sumažinimas tik dar labiau didintų ES regionines disproporcijas ir socialinę įtampą, kas veda prie populistinių politinių jėgų atėjimo į valdžią.
Kiek europiniame lėšų pyrage teks Lietuvai?
Pagal EK 2028-2034 m. finansinės programos pasiūlymą, Lietuvai Nacionalinio ir regioninio partnerystės plano įgyvendinimui kitame ES biudžete numatyta skirti 14,2 mlrd. eurų (einamosiomis kainomis), iš jų 12,5 mlrd. eurų – Sanglaudos, žemės ūkio ir kitų tradicinių sričių finansavimui.
Palyginus su dabartiniu daugiamečiu biudžetu, kitame Lietuvai numatyta mažiau.
2021–2027 m. ES išmokos Lietuvai (kartu su RRF lėšomis, neįtraukiant RRF paskolos dalies) gali siekti apie 15,8 mlrd. eurų, be RRF lėšų – apie 13,5 mlrd. eurų, nurodo Finansų ministerija.
Pasak P.Saudargo, pirmieji siūlomi skaičiai Lietuvai kitame daugiamečiame ES biudžete neatrodo blogi.
„Gavome tiek, kiek prašėme Ignalinos projektui, taip pat 450 mln. eurų numatytas finansavimas Kaliningrado tranzito schemai. Tai iš esmės apima pagrindinius mūsų poreikius, todėl tikimės, kad galutiniame variante šie skaičiai nebus pabloginti“, – vylėsi europarlamentaras.
Finansų ministerija 15min informavo, kad papildomai Lietuvai yra numatyta atskira ES biudžeto eilutė Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo finansavimui (apie 678 mln. EUR) bei Interreg planui (103 mln. EUR.). Tad su šiomis lėšomis Lietuvai skirta dalis padidėja iki 14,98 mlrd. eurų, tačiau vis tiek nepasiekia dabartinės finansinės perspektyvos sumos.
Teigiamai paramos skaičius Lietuvai kitoje daugiametėje finansinėje perspektyvoje vertino ir kiti pašnekovai. K.Maniokas priminė, kad tradiciniai Lietuvos rūpesčiai nuo narystės pradžios paprastai buvo du – tiesioginės išmokos žemdirbiams ir lėšos Ignalinos atominės elektrinės uždarymui.
„Ignalinos klausimas kaip ir patenkintas, liko tiesioginės išmokos. Matyt, kad čia bus politinių akcentų. Kita vertus, EK gali pasakyti, kad Lietuva turi galimybes per nacionalinį voką laisvai susidėlioti prioritetus, įskaitant ir žemės ūkiui“, – mano K.Maniokas.
Lietuva per kiekvieną daugiamečio biudžeto svarstymą derasi, kad mūsų šalies ūkininkams skiriamos tiesioginės išmokos didėtų ir susilygintų su šalių senbuvių skaičiais – kol kas visos tos derybos buvo nesėkmingos.
Finansų ministerijos komentare 15min pabrėžiama, kad valstybių narių tiesioginių žemės ūkio išmokų išorinės konvergencijos užbaigimas yra esminis klausimas Lietuvai. Vis dėlto numatoma, kad 2027 m. šių išmokų Lietuvai lygis pasieks tik 79 proc. ES vidurkio.
Tuo metu komentuodamas, kodėl kitame daugiamečiame ES biudžete Lietuvai numatyta mažiau lėšų, R.Vilpišauskas teigė, kad tai – natūralu.
„Apskritai, Lietuva ekonomiškai auga sparčiau negu kitos ES šalys – natūralu, kad po truputį turime gauti vis mažiau ir prisidėti vis daugiau. Toks bendras principas. Mažėjimas bendrų lėšų, kurias turi gauti Lietuva, neišvengiamas, bet daug priklausys, kaip jos bus paskirstytos, kaip jos bus susietos su reformomis. Nes tai viena naujovių, kurią EK nori pritaikyti mokantis iš to, kaip panaudojami Ekonomikos atsparumo ir atsigavimo pinigai“, – teigė politologas.
Kada tapsime šalimi donore?
Ilgainiui Lietuva taps šalimi donore, kuri į ES biudžetą įmokės daugiau lėšų nei gaus, tačiau greičiausiai tai įvyks dar ne kitą finansinę perspektyvą.
Iš dabartinio, 2021-2027 m. daugiamečio ES biudžeto, Lietuva turėtų gauti 15,8 mlrd. eurų, o įmokės apie 5,22 mlrd. eurų, informuoja Finansų ministerija. Taigi, skirtumas – 10,6 mlrd. eurų.
Finansų ministerija dar nepateikia duomenų apie planuojamas Lietuvos įmokas į ES biudžetą per kitą septynerių metų laikotarpį.
„Visos valstybės narės, tame tarpe ir Lietuva, yra pateikusios Europos Komisijai prašymą dėl papildomos informacijos (tame tarpe ir pasiūlymo finansinio poveikio valstybių narių biudžetams pagal atskiras valstybes nares) pateikimo, kurie yra būtini nacionalinės pozicijos rengimui. Europos Komisija šią informaciją planuoja pateikti pagal galimybes kuo greičiau, bet tiksli data nėra žinoma.
Atitinkamai dar negalime vertinti ir Lietuvos įmokų į ES biudžetą ir išmokų iš jo balanso naujoje finansinėje perspektyvoje. Be to, Lietuvos įmokos dydis tiesiogiai priklausys nuo sutarto ES biudžeto dydžio“, – 15min komentavo Finansų ministerija.
Nors ES buhalterija sudėtinga, K.Maniokas prognozavo, kad Lietuvos įnašas į ES biudžetą gali didėti ir vietoj 5 mlrd. eurų pasiekti apie 7 mlrd. eurų.
„Bet kokiu atveju, Lietuva lieka gavėja, o pagal paramos skaičius vienam gyventojui, Lietuva, Latvija ir Estija išlieka tarp daugiausiai vienam gyventojui paramos gaunančių valstybių. Tas nesikeičia“, – komentavo ES reikalų ekspertas.
P.Saudargas antrino, kad ateinančiame ES daugiamečiame biudžete Lietuva dar išliks šalimi gavėja.
„Mūsų ekonomikos augimas vienas sparčiausių ES, pagal bendrojo vidaus produkto augimą atsiliekame tik nuo Lenkijos, tačiau pagal dabartinį projektą, Lietuvai numatyta daugiau lėšų nei įnešime“, – mano ir P.Saudargas.
Pagrindinis principas, nuo kurio priklauso, ar šalis bus paramos gavėja, ar donore – santykinis ekonominis išsivystymo lygis, lyginant su ES vidurkiu, primena R.Vilpišauskas. Įstojus į ES, Lietuvos BVP vienam gyventojui sudarė apie 50 proc. ES vidurkio, o per 20 metų išaugo iki beveik 90 proc. ES vidurkio.
„Ir tai yra santykinai spartaus Lietuvos ekonomikos augimo rezultatas. O santykis, kiek Lietuva turės įmokėti į ES biudžetą ir kiek gaus, keisis po truputį, priklausant nuo to, kiek tas ekonomikos augimas bus spartesnis už daugelio kitų ES šalių augimą. Būtų racionalu norėti, kad Lietuvos ekonomika ir toliau augtų“, – Lietuvos statuso pasikeitimo iš šalies gavėjos į šalies donorę nesureikšmino R.Vilpišauskas.
Politologas paminėjo ir dar vieną svarbų kriterijų, nuo kurio priklauso santykis tarp šalių įmokų ir išmokų – būsima ES plėtra.
„Ko pasigendu ES siūlymuose – aiškumo, ar iki 2038 metų numatoma priimti naujų narių į ES. Iš to, koks pateiktas kito daugiamečio biudžeto projektas, aš suprantu, kad nenumatoma ir kad Ukraina netaps nare iki 2034 metų“, – atkreipė dėmesį R.Vilpišauskas.
Visą laidą galite peržiūrėti 15min portale arba „YouTube“ platformoje.
Ši laida yra dalis turinio projekto „Europos Panorama“ , kuriuo siekiama nešališkai informuoti apie Europos parlamento veiklą. Jį iš dalies finansuoja Europos Parlamentas.
Už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
