Lietuvos gyventojų apklausą atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, jos metu apklausti respondentai nuo 18 iki 75 metų, keliaujantys lėktuvais bent du kartus per metus. Apklausa atlikta portalo „Oro skundas“, ginančio keleivių lėktuvais teises sutrikus skrydžiams, iniciatyva.
Kaip parodė apklausa, Lietuvos gyventojai ypač neigiamai vertina ES siūlymus mažinti kompensacijas keleiviams už vėluojančius skrydžius. Siūlymams mažinti kompensacijas keleiviams nepritaria 76 proc. tyrimo dalyvių. Teigiamai šiuos planus vertina tik 13 proc. apklaustųjų.
Jei įsigaliotų nauja tvarka ES, keleiviai gautų ne daugiau kaip 500 eurų kompensaciją, jei skrydžio atstumas yra didesnis nei 3500 km, arba tik 300 eurų kompensaciją, jei skrydžio atstumas neviršija 3500 km ir yra ES teritorijos ribose. Tokiu atveju kompensacijos keleiviams mažėtų 100 eurų. Tiesa, pagal siūlomus pakeitimus šiek tiek padidėtų kompensacijos skrendant trumpu atstumu (iki 1500 km) – nuo 250 eurų iki 300 eurų.
Apklausa taip pat parodė, kad beveik pusė respondentų (48 proc.) sutiktų mokėti 1-2 eurais daugiau už lėktuvo bilietą, kad būtų išsaugota dabartinė keleivių teisių apsauga Europos Sąjungoje – įskaitant šiuo metu taikomą teisę į kompensaciją, jei skrydis vėluoja 3 valandas ir daugiau, bei šiuo metu galiojančius kompensacijų dydžius.
Be to, 41 proc. apklausos dalyvių mano, kad kompensacija sutrikus skrydžiui keleiviams turėtų priklausyti jau tuomet, kai skrydis vėluoja vos 1-2 valandas. Tai reiškia, jog du penktadaliai keleiviai norėtų dar stipresnės keleivių teisių apsaugos, nei dabartinė sistema ES.
„Oro skundo“ įkūrėjo ir oro linijų keleivių teisių gynimo eksperto Balio Rimkaus teigimu, Lietuvos visuomenės apklausa atlikta reaguojant į birželio pradžioje ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryboje pasiektą susitarimą keisti kompensacijų keleiviams už vėluojančius skrydžius tvarką.
Nors siūlomiems ES reglamento 261/2004 – pagrindinio lėktuvais keliaujančių keleivių teises reglamentuojančio dokumento ES – pakeitimams dar turės pritarti Europos Parlamentas, B.Rimkus sako, kad šie užmojai sulaukė didelio nepritarimo tiek tarp keleivių teises ginančių ES organizacijų, tiek tarp keleivių.
„Jei skrydis vėluoja ar yra atšaukiamas, neretai griūva kelionės planai, susiduriama su begale problemų ir papildomų išlaidų. Keleiviai praranda įvairiausias rezervacijas, nesuspėja į darbo susitikimus, seniai lauktus koncertus, turi ieškoti naujų skrydžio bilietų, perplanuoti atostogas, ieškoti naujų nakvynės vietų, nors viskas jau buvo užsakyta iš anksto, nakvoja su mažamečiais vaikais oro uostuose. Tai ne tik reikšmingos finansinės išlaidos, bet ir didžiulis stresas, tad neturėtume toleruoti keleivių teisių silpninimo.
Manome, kad šiuo metu taikomas Europos Sąjungos Teismo išaiškinimas, pagal kurį keleivis turi teisę į kompensaciją, jei jis galutinį savo kelionės tikslą pasiekia vėluodamas 3 valandas ir daugiau, yra
teisinga praktika keleivių interesų atžvilgiu. Tad keleivių teisių apsauga turėtų būti ne silpninama, o priešingai – dar labiau stiprinama“, – pažymi „Oro skundo“ įkūrėjas B.Rimkus.
B.Rimkus priduria, kad tai ypač svarbu kalbant apie kompensacijų už vėluojančius skrydžius dydžius. Ekspertas atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius dvidešimt metų kompensacijos keleiviams nebuvo didinamos ir nuvertėjo apie 40 proc.
„Tokiomis aplinkybėmis ES siūlymai mažinti kompensacijas atrodo iš tiesų absurdiškai“, – stebisi keleivių teisių gynimo ekspertas B.Rimkus.
APRA prezidentas apie Lietuvoje atliktą apklausą: duomenys patvirtina tai, ką matome visame Žemyne
Lietuvoje atliktos apklausos rezultatus pakomentavo ir tarptautinės keleivių teisių gynėjų asociacijos APRA prezidentas Tomasz Pawliszyn. Jis pažymi, kad keleivių teisių gynėjų asociacija APRA pasisako griežtai prieš bet kokius bandymus susilpninti EB 261 – pagrindinį reglamentą, saugantį oro keleivių teises Europoje.
„Paskelbti nauji „Spinter tyrimų“ apklausos duomenys patvirtina tai, ką matome visame Žemyne: aiški dauguma, daugiau nei trys ketvirtadaliai keleivių, pasisako griežtai prieš savo teisių silpninimą.
Šie duomenys sustiprina plačiai paplitusią nuomonę Europoje, kad keleiviai vertina savo teises ir tikisi, jog stiprūs jų teisių apsaugos mechanizmai išliks. EB 261 reglamento susilpninimas ne tik sumažintų pasitikėjimą oro transportu, bet ir atimtų iš vartotojų esminius jų teisių apsaugos mechanizmus, taikomus tuomet, kai oro linijų bendrovės neįvykdo savo įsipareigojimų“, – komentuodamas Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatus teigia APRA asociacijos vadovas T.Pawliszyn.
APRA prezidentas vylėsi, kad ES politikos formuotojai išgirs europiečių žinutę: dauguma Europos keleivių, įskaitant keleivius Lietuvoje, vienareikšmiškai nepalaiko siekių silpninti keleivių teises Europoje.
„APRA ragina visus Europos Parlamento narius ryžtingai pasisakyti prieš reglamento EB 261 pakeitimus ir išlaikyti stipresnę sistemą, kuri tikrai apsaugo lėktuvais keliaujančius Europos keleivius“, – pridūrė T.Pawliszyn.
Šiuo metu ES kompensacijos keleiviams mokamos, jei skrydis vėluoja 3 val. ir ilgiau. ES siūlo keisti šią tvarką ir mokėti kompensacijas tik tuomet, jei skrydis vėluoja 4 val. (trumpiems skrydžiams) arba 6 val. (tolimiems skrydžiams).
ES taip pat siūlo mažinti kompensacijų dydį skrydžiams vėluojant: jei šie siūlymai būtų priimti, vietoje 400 EUR keleiviai gautų 300 EUR dydžio kompensaciją (jei skrydžio atstumas neviršija 3500 km ir yra ES teritorijos ribose) ir vietoje 600 EUR – ne didesnę kaip 500 EUR kompensaciją, jei skrydžio atstumas yra didesnis nei 3500 km. Keleivių teisių gynėjų asociacijos APRA teigimu, šie pakeitimai atimtų teisę į žalos atlyginimą net 60 proc. keleivių – tai reiškia, kad neigiamą pokyčių poveikį pajustų milijonai keliautojų visoje ES.
Be to, APRA teigimu, siekiama keisti ir kitas keleivių teises, susijusias su maršruto keitimu, pagalba, iš anksto užpildytomis formomis, vėlavimais ant tako ir bagažo normomis.
Siūlymai keisti reglamentą jau sulaukė daug kritikos iš Europos Parlamento narių – kai kurie politikai tai prilygino „keleivių išdavystei“. Europos Parlamento Transporto ir turizmo komitetas neseniai priėmė vartotojus palaikančią poziciją dėl siūlomų reglamento pokyčių.
