Nauji pakeitimai yra dalis pernai premjero Sauliaus Skvernelio skelbto „kainų pažabojimo plano“, kuriuo ketinta įvesti maisto e.kuponus, pritraukti naujų investuotojų, griežčiau kontroliuoti stambiuosius ir skatinti smulkiuosius prekybininkus.
„Mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama taikyti neigiamo poveikio priemones tiekėjui dėl to, kad tiekėjas dėl mažmeninės prekybos įmonės veiksmų kreipėsi į teismą ar pateikė pareiškimą atlikti pažeidimo tyrimą šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą atliekančiai institucijai arba su ja bendradarbiauja“, – teigiama Seime po svarstymo įstatyme.
Jei prekybininkas vis tik nutartų atsisakyti tokio tiekėjo, ginčo atveju būtent prekybos įmonė turėtų įrodyti, kad neigiamus padarinius tiekėjas patyrė ne dėl to, kad kreipėsi į teismą ar institucijas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje (EIM) pataisos parengtos „siekiant skatinti sąžiningą konkurenciją ir efektyviai riboti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių taikomą nesąžiningos prekybos praktiką“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Ministerija aiškina, kad raštu nesuderintų nuolaidų teikimas prekybos įmonėse yra nesąžiningas, kadangi prekybininkai „naudojantis didele rinkos galia nesąžiningai reikalauti iš tiekėjo komercinių nuolaidų, tiesioginių ir netiesioginių mokėjimų, dėl kurių nebuvo susitarta raštu“.
„2016–2018 metais Konkurencijos taryba negavo nė vieno skundo dėl nesąžiningų veiksmų. Dažniausia to priežastis yra baimė, kad, sužinojusi apie skundą ir turėdama didesnę derybinę galią, prekybos įmonė imsis atsakomųjų veiksmų prieš tiekėją. Todėl minėtu papildymu siekiama įstatyme nustatyti prekybos įmonių atsakomybę už atsakomuosius veiksmus ir taip paskatinti tiekėjus drąsiai kreiptis su pranešimais dėl nesąžiningų mažmeninės prekybos įmonių veiksmų“, – aiškina pataisų rengėjai.
EIM tikisi aktyvesnio Konkurencijos tarybos vaidmens, atliekant galbūt nesąžiningų veiksmų tyrimus, ieškant informacijos šaltinių ir nustatant įstatymo pažeidimus.
