Labiausiai nusivylę – jauni ir dirbantys
„Mūsų surinkti duomenys rodo, kad 25–34 metų dirbantys žmonės pensijų kaupimą vis dažniau vertina ne kaip geresnės savo ateities garantiją, o kaip riziką, todėl net 56 proc. jų iš II pensijų pakopos planuoja pasitraukti. Ši amžiaus grupė užaugo matydama ekonominius svyravimus, girdėdama apie galimas finansų krizes ir nuolatinius sistemos pokyčius, todėl institucinis pasitikėjimas jiems atrodo mažiau stabilus nei asmeninė finansų kontrolė. Neatsitiktinai beveik pusė pasitraukti svarstančių respondentų sako, kad „geriau patys valdys savo pinigus“.
Kitas svarbus niuansas – šios grupės gyvenimo etapas. Dauguma jų jau yra įsitvirtinę darbo rinkoje, pradėję kurti šeimas, todėl jiems svarbesnis dabartinis finansinis lankstumas nei hipotetinė nauda po kelių dešimtmečių. Tai signalas politikams – ekonomiškai aktyvūs žmonės, kurie dar ilgai išliks darbingi ir ne vienerius metus formuos valstybės biudžetą, nebemato jos kaip patikimo partnerio. Kitaip tariant, užaugo nepasitikėjimo karta, kuri nebetiki, kad valstybė gali jiems garantuoti finansinį stabilumą ir orią senatvę“, – kokius signalus rodo atlikta apklausa, aiškina KOG instituto vadovas Domantas Gailius.
Tyrimo duomenimis, dažniausia nurodoma pasitraukimo priežastis yra nepasitikėjimas sistema ir politika – taip teigė 59 proc. visų pasitraukti ketinančių respondentų. Kiti akcentavo norą patiems valdyti savo pinigus (44 proc.) arba poreikį lėšų turėti dabar (25 proc.), taip pat dalis respondentų mano, kad sukauptos sumos bus per mažos (22 proc.) arba jų teks laukti per ilgai (11 proc.).
Mažiausiai į kaupimą įsitraukia 18–24 metų gyventojai – II pakopoje šiuo metu dalyvauja tik 14 proc. šio amžiaus žmonių, kai tarp 45–54 metų respondentų šis rodiklis siekia net 73 proc.
„Visuomenėje egzistuoja ir kita pusė – žmonės, kurie lieka kaupti, tačiau jų motyvacija rodo ne tiek stiprų pasitikėjimą sistema, kiek įpročio inerciją. Dalis jų tiesiog nekelia klausimų, nes bijo prarasti valstybės priedą ar neturi aiškesnės alternatyvos. Tokia inercija trumpuoju laikotarpiu pristabdo išeinančiųjų bangą, bet ilguoju – nekuria tvaraus pasitikėjimo politikų sprendimais“, – sako KOG instituto vadovas.
Kaip rodo apklausa, tie, kurie neplanuoja pasitraukti iš II pensijų pakopos, dažniausiai mini tikėjimą ilgalaike nauda ir galimybę padidinti pensiją – taip atsakė 47 proc. Kiti dažni motyvai – nenoras nieko keisti (32 proc.), baimė prarasti valstybės priedą (30 proc.), pasitikėjimas sistema ar fondu (23 proc.), nuomonė, kad nėra geresnės alternatyvos (21 proc.), bei jau sukaupta reikšminga suma (18 proc.).
Apie pokyčius žino, bet jų nesupranta
„Kita svarbi įžvalga, kurią pamatėme apdorodami apklausos duomenis – 9 iš 10 žmonių girdėjo apie pokyčius, tačiau tik dalis supranta, ką jie reikš jiems asmeniškai. Tai klasikinis informacijos pertekliaus efektas, kai visuomenės informuotumo lygis yra aukštas, bet individualus žinių gylis yra menkas. Tokia situacija kelia riziką, kad sprendimai dėl pensijų kaupimo bus priimami ne remiantis faktais ar skaičiavimais, bet tos akimirkos emocijomis.
Kai žmonės sako „aš girdėjau, bet nesigilinau“, tai reiškia, kad komunikacija neveikia taip, kaip turėtų – ji adresatą pasiekia, bet jo neįtikina. Kitaip tariant, žmonėms trūksta ne informacijos kiekio, o jos kokybės ir konteksto, nes jie nori girdėti ne abstrakčią biurokratinę informaciją, o suprasti, ką pokyčiai reikš konkrečiai jiems“, – priežastis, kodėl ši reforma gali turėti sniego gniūžtės efektą, aiškina D.Gailius.
Apklausos duomenys šią įžvalgą patvirtina: net 89 proc. Lietuvos gyventojų teigia girdėję apie pokyčius II pensijų pakopoje, tačiau tik pusė jų – 46 proc., sako, kad gerai žino, kokie jie bus, 43 proc. pripažįsta į juos nesigilinę, o likę 11 proc. apie pokyčius nėra girdėję visai.
Pasak D.Gailiaus, apklausa ne tik parodo, kad dalis visuomenės nėra įsigilinusi, bet ir aiškiai įvardija, kas šiems neapsisprendusiems žmonėms padėtų priimti sprendimus. Tarp dvejojančiųjų, ar likti, ar pasitraukti, 62 proc. nurodė, kad jiems apsispręsti labiausiai padėtų aiškūs pavyzdžiai ir skaičiuoklės, kurios parodytų, kiek jie galėtų sukaupti ir gauti ateityje.
Tiek pat – dar 62 proc. – sako, kad jų apsisprendimui svarbiausia aiškumas dėl valstybės politikos ir pensijų sistemos stabilumo. Be to, 42 proc. norėtų gauti aiškesnę informaciją apie pokyčius ir galimybes, 33 proc. pasigenda platesnės komunikacijos viešojoje erdvėje, 18 proc. trūksta laiko į pokyčius įsigilinti, o 16 proc. – galimybės pasikonsultuoti su bankais ar specialistais
Kur išleis pasitraukiantieji: dalis investuos, dauguma – vartos
„Žmonių atsakymai, kam jie panaudos atsiimtas lėšas, labai aiškiai parodo, kaip jie mato pačią kaupimo prasmę. Atsakymai rodo, kad daugeliui tai nėra ilgalaikės investicijos oriai senatvei, o galimybė išspręsti dabartinius poreikius – įsigyti ar suremontuoti būstą ir automobilį arba susimokėti už savo ar vaikų sveikatos priežiūrą. Tokie pasirinkimai rodo, kad pensijų fondas visuomenėje dažnai suvokiamas ne kaip finansinė saugumo pagalvė ateičiai, o kaip būdas suvaldyti finansines įtampas, nes kaip visuomenė dar nesame įpratę planuoti finansinį horizontą dešimtmečiams į priekį.
Kita vertus, įtakos tokiems sprendimams neabejotinai turi ir ekonominis kontekstas – Lietuvoje būsto paskolų palūkanos išlieka vienos didžiausių euro zonoje, tad daliai žmonių galimybė išsiimti sukauptas lėšas atrodo kaip būdas bent iš dalies kompensuoti ekonominį neteisingumą“, – kas lemia žmonių pasirinkimą, svarsto KOG instituto vadovas D.Gailius.
Tyrimo duomenimis, ne visi – tik 8 iš 10 – žino, kad galės atsiimti tik 25 proc. įmokėtos sumos: 72 proc. žinančių ketina pasiimti maksimalią leistiną sumą, 5 proc. – mažesnę, 22 proc. dar nėra apsisprendę, kokią sumą žada pasiimti, 1 proc. nėra apsisprendę, ar iš viso pinigus išsiims, o 1 proc. neplanuoja nieko.
Paklausti, kur planuoja išleisti išsiimtus pinigus, 31 proc. teigė juos investuosiantys, o 17 proc. nurodė įsigysiantys būstą ar juos panaudos pradiniam jo įnašui – taip atsakė kas trečias 25–34 m. amžiaus didmiesčio gyventojas.
Kiti rečiau minimi pensijų fonde sukauptų pinigų panaudojimo būdai: 15 proc. teigė juos išleisiantys būsto remontui ar dekorui, 11 proc. – automobiliui ar kitai transporto priemonei įsigyti, tokia pati dalis –sveikatos paslaugoms, 10 proc. – vaikų poreikiams ar studijoms, 5 proc. – buitinei technikai ir elektronikai, 3 proc. – kelionėms, pramogoms ir laisvalaikiui, 1 proc. – drabužiams, aksesuarams ir grožio procedūroms. Dar 21 proc. nurodė kol kas neturintys konkretaus plano, kaip šiuos pinigus panaudos.
