„Mano dukra dirba „Rimi“ ir papasakojo apie puikų pasiūlymą senjorams. Jei esate vyresnis nei 40 metų, galite gauti „Rimi“ maisto dėžutę vos už 10 €– rimtai.
Jie iššluoja sezonines prekes ir, užuot jas išmetę, siūlo jas beveik nemokamai. Tereikia užpildyti trumpą anketą, kurios nuorodą įkėliau komentaruose apačioje.
Anketą užpildžiau savo vyro vardu – jam 51 metai ir jis mėgsta šiuos mažus skanėstus. Kai ji buvo pristatyta, jis negalėjo tuo patikėti. Ji buvo gražiai supakuota ir pilna skanėstų.
Visas procesas truko mažiau nei minutę. Aš tik atsakiau į kelis paprastus klausimus. Patikrinkite, ar atitinkate reikalavimus – verta“, – teigiama socialinio tinklo „Facebook“ įraše (kalba netaisyta).
„Rimi“ prekybos tinklu apsimetantys sukčiai siūlo pigiau įsigyti maisto produktų, tačiau įsižiūrėjus atidžiau tampa aišku, kad dėžė įvairių skanėstų, kuriais viliojami patiklūs internautai, tėra klastotė, sukurta dirbtinio intelekto (DI) programa.
Nei vienas iš produktų nėra panašus į Lietuvoje parduodamus prekės ženklus, o jų pavadinimai nėra realūs žodžiai – tik neįskaitomi raidžių ir ženklų kratiniai.
Taip nutinka dėl vaizdų generavimo modelių technologinių apribojimų. Šie modeliai apmokyti iš milžiniškų interneto vaizdų rinkinių, kuriuose tekstas dažnai būna foninis, stilizuotas ar iš dalies uždengtas, todėl sistema prognozuoja pikselių tikimybes, o ne tikslias raides. Dėl to vietoje realaus žodžio sugeneruojama vizualiai panaši, bet neegzistuojanti raidžių kombinacija.
Be to, generavimo procesas vyksta sluoksniais, taikant difuzijos principą, todėl tekstas – ypač ant išlenktų ar perspektyvių paviršių – lengvai deformuojasi.
Kadangi modeliai neturi atskiro „teksto modulio“, jie gerai atkuria spalvas ir formas, bet sunkiai išlaiko tikslias simbolių sekas.
Todėl iškraipytos raidės tampa požymiu, kad vaizdas sugeneruotas dirbtiniu intelektu, ir padeda demaskuoti klastotes.
Tekstas – vadovėlinė apgaulė
Be to, įtarimų turėtų sukelti ir pats „Facebook“ įrašo tekstas – pasakojama emocinga istorija apie „iššluojamas sezonines prekes“, „beveik nemokamą pasiūlymą“ ir greitą, vos minutę trunkančią anketą.
Tokia kalbėsena pasirinkta neatsitiktinai. Ja siekiama sukurti pasitikėjimą („mano dukra dirba…“), paskatinti skubėti („verta patikrinti dabar“) ir sudominti patrauklia, labai maža kaina.
Tai klasikinė sukčių taktika, nes joje taikomi keli gerai žinomi psichologinio poveikio principai. Pirmiausia kuriamas netikras patikimumas – frazė „mano dukra dirba…“ sukuria asmeniškumo ir artumo įspūdį, todėl informacija atrodo patikimesnė.
Minimas realus prekybos tinklas dar labiau sustiprina oficialumo įspūdį, nors iš tiesų už šio skelbimo stovi sukčiai, o ne „Rimi“ atstovai.
Taip pat sąmoningai kuriamas skubos jausmas, pavyzdžiui, raginant „patikrinti dabar“, kad žmogus veiktų impulsyviai ir nespėtų kritiškai įvertinti situacijos. Neįprastai maža kaina – maisto dėžutė už 10 eurų – pateikiama kaip išskirtinė galimybė, nors būtent pernelyg patrauklūs pasiūlymai dažnai yra apgaulės ženklas.
Visa tai skirta greitai sukurti pasitikėjimą, sužadinti emocijas ir paskatinti žmogų veikti nepatikrinus informacijos patikimumo.
Ką daryti užkibus?
Sukčiai ne kartą naudojosi garsių Lietuvoje įmonių vardu, pavyzdžiui – siūlė gauti dovanų iš „Norfos“, gauti kortelių, suteikiančių galimybę apsipirkti „Iki“ tinkle, taip pat laimėti „Iki“ dovanojamą automobilį, arba vos už 3 eurus įsigyti garso kolonėles „Senukų“ prekybos tinkle.
Ekspertai akcentuoja, kad pasitikrinti ar skelbiamas konkursas tikras, galima nuėjus į oficialią įmonės paskyrą socialiniuose tinkluose, arba interneto svetainę, kurioje įprastai skelbiamos konkursų, akcijų bei loterijų sąlygos.
Dar vienas aspektas, kurio nevalia praleisti pro akis – jei prašoma pateikti asmeninius duomenis, tokius kaip kredito kortelės numeriai, slaptažodžiai ir pan., tai turėtų iš karto kelti įtarimų.
Specialistai pataria nespausti įtartinų nuorodų.
Jei vis dėlto paspaudėte nuorodą, svarbu nedelsti ir imtis veiksmų. Jei svetainėje buvo prašoma pateikti asmeninę informaciją, nedelsdami pakeiskite savo slaptažodžius, o prireikus – užblokuokite paskyras ar laikinai apribokite jų naudojimą.
Jei pateikėte finansinius duomenis, atidžiai stebėkite banko sąskaitų išrašus ir kitus svarbius įrašus, nes sukčiai gali bandyti pasinaudoti jūsų duomenimis ar net platinti apgaulingą informaciją per jūsų paskyrą.
Taip pat būtina susisiekti su įmonės, kurios vardu prisidengiant organizuojamas netikras konkursas, klientų aptarnavimo skyriumi ir pranešti apie galimą sukčiavimo atvejį.
15min verdiktas: melas. Socialiniuose tinkluose platinamas įrašas apie neva „Rimi“ siūlomą maisto dėžutę už 10 eurų yra sukčiavimo schema. Akcija neskelbiama oficialiuose kanaluose, o pateiktoje nuotraukoje matomi dirbtiniu intelektu sugeneruoti produktai su neegzistuojančiais pavadinimais – tai būdingas klastočių požymis. Įraše naudojama emocinga istorija, skubos raginimas ir itin maža kaina – klasikiniai manipuliacijos elementai, skirti išvilioti asmens ar finansinius duomenis, todėl tokiais pasiūlymais pasitikėti negalima.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
