Siekiant išspręsti maisto švaistymo problemą nuo 2024 m. sausio 1 d. nuspręsta leisti prekybininkams neparduotus likučius pardavinėti šiek tiek ilgesnį terminą, net pasibaigus jų pirminiam galiojimo terminui.
Maisto įstatymo pakeitimai priimti dėl to, kad ne visi maisto produktai, pasibaigus jų tinkamumo vartoti terminui, tampa blogi.
Greitai gendantys maisto produktai (mėsa, pieno produktai, žuvis) ženklinami žymeniu „Tinka vartoti iki...“, o ilgo galiojimo maisto produktai (kruopos, kava, aliejus ir kiti bakalėjos produktai) – ženklinami žymeniu „Geriausias iki...“.
Būtent ilgo galiojimo maisto produktai išlieka tinkami vartoti žymiai ilgiau ir pasibaigus jų galiojimo terminui.
Pakeitimus priimti nuspręsta įvertinus ES teisės aktus, kurie nenustato draudimų maisto produktus, kurių terminas „Geriausias iki...“ pasibaigęs, parduoti ilgiau – dar 45 dienas pasibaigus galiojimo terminui.
Vis tik už pasibaigusio galiojimo prekių kokybę atsakingi tampa būtent prekybininkai, tad didieji prekybos tinklai neskuba pasinaudoti tokia galimybe. Kaip informuota penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje, iš didžiųjų prekybos tinklų tik prekybos tinklas „Iki“ pradėjo prekiauti tokiais produktais, tačiau ir jų sprendimas visai šviežias – specialios lentynos pasibaigusio galiojimo produktams atsirado tik sausio pabaigoje.
„Iki“ tinklas naują praktiką taikyti pradėjo 5 parduotuvėse Vilniuje bei Kaune bei pardavė virš 30 tūkst. tokių produktų.
Nors teisės aktai produktus leidžia pardavinėti 45 kalendorines dienas po „geriausia iki“ termino pabaigos, „Iki“ ėmėsi savarankiškos inciatyvos ir šį laikotarpį savo parduotuvėse sutrumpino iki 1 mėnesio.
„Jei produktai nebus parduoti per tą laiką, jie bus perduodami paramos organizacijoms“, – spaudos konferencijoje sakė „Iki“ vadovė Nijolė Kvietkauskaitė.
Kaip informavo prekybininkas tokios prekės nukainotos iki 70 proc.
Maisto švaistymo mastai – įspūdingi
LR ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje vylėsi, kad prie šios iniciatyvos prisijungs ir kiti prekybos centrai, ne tik „Iki“.
„Maisto švaistymo – mastai įspūdingi, tai opi problema, neužtenka sprendimų prekybos vietose – reiktų įsivertinti, kaip galime prie to kiekvienas prisidėti. Bet svarbu, kad ir prekybos vietose būtų informacija – tai sudaro galimybę mažiau švaistyti maistą“, – sakė ministras.
Tarp reikšmingų sprendimų, anot L.Savicko, santykis su labdaros organizacijomis, sudarant aiškius planus.
L.Savickas norėtų, kad ir kiti prekybos centrai proaktyviai skelbtų apie tokį sprendimą, specialioje lentynėje būtų galima rasti tokių produktų.
Trys P taisyklė
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) maisto skyriaus patarėja Ilona Drulytė pastebėjo, kad ši praktika pasaulyje nėra naujiena, – jau septyneri metai galioja tvarka, kai pasibaigusio galiojimo produktus galima atiduoti paramai.
Pasibaigusio galiojimo produktai su pasibaigusiu „geriausias iki“ terminu, pasak I.Drulytės, gali būti pablukusios spalvos ar turėti kitų trūkumų.
„Gal kava prarado aromatą, duona – minkštumą. Keičiasi kokybinės savybės, dėl to yra didelė nuolaida“, – sakė ji.
Kaip nuspręsti, ar produktas yra vis dar tinkamas vartoti? I.Drulytė siūlė naudotis trys P taisykle: pažiūrėti, pauostyti, paragauti.
„Jei viskas gerai, produktas tinkamas vartoti. Prekybininkas pats įvertina tris P, prieš parduodamas, tačiau pasibaigus galiojimo terminui atsakingas tampa nebe gamintojas, o prekybininkas. Tokiu produktu galima prekiauti ne ilgiau kaip 45 dienas. Prekybos centras „Iki“ nusprendė, kad 30 dienų, tačiau bet kokiu atveju, I.Drulytė pabrėžė, vartotojas turi būti aiškiai informuotas
Kalbant apie pasibaigusių produktų galiojimo terminą, apskritai, anot I.Drulytės, yra aptinkama net 40 proc. pažeidimų. Nors prekiauti pasibaigusio galiojimo „Geriausia iki“ produktais legalu, yra vienas apribojimas – prekybos vieta ir prekė turi būti aiškiai pažymėta.
Tokius produktus vartoti – saugu
„IKI Lietuva“ generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė sakė, kad šiuo aspektu ypač svarbus pirkėjų švietimas.
„Ne tik parduotuvės gali parduoti produktus, bet ir namuose tokį produktą suradus saugu jį vartoti“, – teigė ji.
N.Kvietkauskaitės tikinimu, pirkėjai tokias prekes – noriai perka, tam įtakos turi geras kainos ir kokybės santykis.
„Šiuos produktus galima rasti bet kurioje parduotuvėje, ir drąsiai juos pirkti. Pusę milijono vienetų bus galima išsaugoti tokio maisto pakuočių – tai šokoladas, miltai, sausainiai, kruopos, makaronai ir kt. Skaičiuojama, kad taip gali pavykti išsaugoti apytiksliai 25 pilnas sunkvežimių priekabas maisto. Tai prekės, kurioms pasibaigus galiojimo terminui nieko neatsitinka“, – aiškino ji.
„Iki“ skaičiavimais, vidutiniškai vienoje parduotuvėje tokių prekių gali būti 200-300 vienetų per mėnesį. Tačiau nebūtinai jų konkrečioje parduotuvėje apskritai bus – tai priklausys nuo realios situacijos lentynose, aiškina „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė.
„Testavimo laikotarpiu pastebėjome didelį pirkėjų susidomėjimą – praktiškai visos prekės, stipriai nukainotos po paskutinės „geriausia iki“ termino dienos, buvo išperkamos“, – pastebėjo ji.
Remiantis praeitų metų „Eurostat“ tyrimo rezultatais, Lietuvoje vidutiniškai vienam gyventojui tenka apie 142 kg maisto atliekų. Net apie 60 proc. maisto atliekų mūsų šalyje susidaro namų ūkiuose. Rodikliai panašūs į ES vidurkį.
