Sausį J.Bideno administracija paskelbė, kad dirbtinio intelekto vystymui naudojamų JAV lustų eksportą ribos siekdama apsisaugoti, kad pažangiausios technologijos nepatektų į Kiniją ar Rusiją.
Tačiau pasipiktinimą Europoje sukėlė ne JAV noras saugoti savo aukštąsias technologijas, o sudarytas 18-os JAV pagrindinių sąjungininkių ir partnerių, kurioms iš esmės būtų palikta neribota prieiga prie amerikietiškų lustų, sąrašas.
Iš viso į JAV draugių sąrašą papuolė 10 Europos Sąjungos (ES) narių, o 17 – nepateko. Jame nebuvo nei Lietuvos, nei kitų Baltijos šalių, nei Lenkijos.
„Štai kaip JAV vertina Lenkiją. Atsidūrėme žemesnių šalių kategorijoje“, „Lenkija – antrarūšė šalis“ skelbė antraštės Lenkijoje, o Europos Komisijos vadovai kėlė šį klausimą bendrijos lygmeniu. Lietuvoje dėl šio klausimo susirūpinimą reiškė šalies politikai, o politologai neslėpė nuostabos, kad mūsų šalis, nepaisant viešo konflikto su Kinija, nebuvo priskirta artimiausių JAV sąjungininkių ratui.
Duomenų centruose naudojamų dirbtinio intelekto lustų eksportą JAV planavo riboti į daugelį pasaulio šalių, kurios buvo suskirstytos į tris grupes.
Ribojimą atšaukė
JAV ambasada sausį portalui 15min nurodė, kad tarptautiniams partneriams, tarp jų Lietuvai, suteikiama 120 dienų pateikti savo pastabas dėl DI lustų eksporto ribojimo.
O likus kelioms dienoms iki šio ribojimo įsigaliojimo šį ketvirtadienį, JAV Prekybos departamentas paskelbė atšaukiantis šį sprendimą bei pridūrė ateityje jį pakeisiantis nauja taisykle.
Pasak Prekybos departamento, nauji reikalavimai būtų slopinę Amerikos inovacijas ir apsunkinę įmones pertekliniais įsipareigojimais. Be to, ši taisyklė būtų pakenkusi JAV diplomatiniams santykiams su dešimtimis šalių, kurios buvo nuleistos į antrąją grupę.
„D.Trumpo administracija sieks drąsios ir įtraukios strategijos, leidžiančios dalytis amerikietiškomis dirbtinio intelekto technologijomis su patikimomis užsienio šalimis visame pasaulyje, kartu neleisdama jų pasiekti mūsų priešininkams“, – pranešime spaudai cituotas JAV Prekybos departamento sekretoriaus pavaduotojas pramonės ir saugumo klausimais Jeffrey Kessleris.
D.Trumpo administracijos dirbtinio intelekto ir kriptovaliutų koordinatorius Davidas Sacksas „X“ socialiniame tinkle gyrė šį sprendimą, teigdamas, kad ši J.Bideno administracijos priimta taisyklė turėjo kelias dideles problemas. Tarp jų – precedento neturintis eksporto kontrolės įgaliojimų išplėtimas ir įtampos sukėlimas santykiuose su JAV sąjungininkais: „Šalys suskirstytos į grupes, daugelį draugiškų šalių pavadinant antrarūšėmis partnerėmis.“
Ministras: Lietuva turi ambicingų planų
Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas 15min teigiamai įvertino šį sprendimą.
„Lietuva turi didelių ambicijų dirbtinio intelekto srityje – nuo DI gamyklos įkurdinimo iki plataus sprendimų taikymo viešajame sektoriuje ir versle. Visi žingsniai, kurie lengvina prieigą prie svarbių technologijų yra sveikintini.
Dar, žinoma, lieka sulaukti oficialios informacijos. Lietuvai vadinamieji juodieji sąrašai nebuvo aktualūs dėl apimties, tačiau planuojant plėtrą būtų labai svarbu, kad apribojimų neliktų“, – sakė ministras.
Lietuvos skaitmeninių technologijų asociacijos „Infobalt“ vadovas Simonas Černiauskas 15min sausį tvirtino, kad dabartiniai Lietuvos dirbtinio intelekto duomenų centrų ir superkompiuterių skaičiavimo pajėgumai, lyginant su numatytais apribojimais, yra labai nedideli, tad šis JAV sprendimas didelio poveikio Lietuvos ekonomikai neturės. Visgi ministras L.Savickas ir sausį pabrėžė, kad svarbu galvoti ir apie ateitį.
