Apibūdino pasitraukusiųjų portretą
„Sodros“ vyriausiasis aktuaras Evaldas Valeiša pateikė pasitraukusių iš II pensijų pakopos portretą. Jo teigimu, kaupiantieji II pensijų pakopoje buvo suskirstyti į aktyvius ir neaktyvius.
„Jei nors vieną eurą į pensijų fondus mokėjo 2025 m., laikome tokį dalyvį aktyviu. Per šių metų pirmąjį ketvirtį 101 582 neaktyvūs dalyviai nutraukė kaupimą, aktyvių tokių buvo – 412 702. Vis dėlto žmonės ne tik palieka sistemą, bet ir sudaro naujas sutartis“, – kalbėjo E.Valeiša.
Daugiausia tarp pasitraukusiųjų iš II pensijų pakopos, pasak jo, yra tų, kurie tiesiog nutraukė dalyvavimą.
„Tokių, kurie mirė, nutraukė dėl ligos, atsiėmė pinigus likus penkeriems metams iki pensijos, yra santykinai mažai, palyginti su tais, kurie nutraukė pensijų kaupimą“, – pabrėžė „Sodros“ atstovas.
Jis palygino, kaip pasikeitė kaupiančiųjų dalyvių struktūra nuo metų pradžios iki antrojo ketvirčio pradžios.
„Aktyvių kaupiančiųjų dalis sumažėjo. Aktyvesni dalyviai buvo linkę pasitraukti iš II pensijų pakopos. Daugiau pasitraukė jaunų žmonių – iki 30+ metų (apie pusę visų pasitraukusiųjų), todėl vidutinis kaupiančiųjų amžius padidėjo pusmečiu. Šių metų sausį jis buvo 45 metai 1 mėnuo, dabar – 45 metai 7 mėnesiai“, – apžvelgė E.Valeiša.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu kaupti II pensijų pakopoje likę apie 900 tūkst. gyventojų.
„Daugiau pasitraukė su mažesnėmis pajamomis. Vidutines pajamas gaunančių pasitraukė pusė, o aukštesnes pajamas gaunančių – tik ketvirtis“, – nurodė E.Valeiša.
Jis pastebėjo, kad pasitraukusiems iš II pensijų pakopos išmokėtos santykinai nedidelės sumos. „Sodros“ duomenimis, 9 iš 10 išmokėta mažiau nei 10 tūkst. Eur.
Apie 40 proc. valstybiniu socialiniu draudimu draustų maždaug 40-mečių dalyvavo pensijų kaupime metų pradžioje, dabar tokių asmenų – apie pusę tiek.
Kalbėdamas apie neaktyvius kaupimo dalyvius, jis nurodė, kad pasitraukimo procentas tų, kurie sukaupę mažas sumas, gana žemas.
Vardija, kur leidžiami pinigai
Tęsdama Lietuvos bankų asociacijos vadovė Eivilė Čipkutė sakė, kad atsiėmusieji lėšas iš II pensijų pakopos gali pakliūti į sukčių pinkles.
„Matome tendenciją, kad sukčiai taikosi į grynuosius pinigus – įtikina žmones išsiimti grynuosius ir tada juos pasiima. Net kurjerius tam į namus užsako“, – atskleidė E.Čipkutė.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo socialinės politikos analitikė Agata Subotovič kalbėjo apie tai, kad mažesnes pajamas gaunantiems asmenims, kurie aktyviai traukėsi iš II pensijų pakopos, mąstyti apie ateitį yra prabanga.
„Kai žmogus turi skolų, namuose neveikia šaldytuvas, vaikai neturi tinkamų batų arba negali sumokėti už būsto nuomą, tai pinigų atsiėmimas yra bandymas susitvarkyti su labai konkrečiomis problemomis“, – pastebėjo A.Subotovič.
Pasak jos, šeima, kuriai taikoma atvejo vadyba, atgautas lėšas panaudojo skolai už komunalines paslaugas, greitiesiems kreditams ir antstoliams padengti.
„Tokių pavyzdžių, kad žmonės dabar pabandė sumokėti bent dalį savo skolų, turime nemažai. Paimkime kitą pavyzdį – 66 metų vyras, sergantis onkologine liga ir visus metus nevyko į gydymo įstaigą, nes jam kelionė tiesiog kainavo per daug, o dabar atsiimtos lėšos bus investuotos į jo sveikatą“, – tęsė A.Subotovič.
Jos teigimu, dalis žmonių atgautas lėšas skiria ir dantims tvarkyti, protezavimui, regėjimo korekcijai.
Taip pat, pasak A.Subotovič, dalis atsiėmusių sukauptas lėšas bandė pasirūpinti vaikų poreikiais, kurių ilgą laiką niekaip negalėjo patenkinti.
„Vieniša mama, auginanti tris vaikus, nupirko vaikams rūbelių“, – atskleidė ji.
Ragina ieškoti sprendimų
Pasak E.Čipkutės, pinigus iš II pensijų pakopos atsiėmė netikėtai daug gyventojų, todėl ilgalaikėje perspektyvoje reikėtų sprendimų, kaip II pakopą turėti.
„Iš pirmos pakopos pensija nebus pakankama. Bus labai dideli mokesčiai jaunai kartai, kuri tuo metu dirbs. Tad prie klausimo, kaip žmones skatinti taupyti pensijai, reikės kažkada grįžti“, – įspėjo E.Čipkutė.
Ar tokių ilgalaikių sprendimų galima laukti?
Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo viceministras Saulius Davainis ramino, kad II pensijų pakopa negriūva.
„Didelė dalis, kuri buvo susistabdžiusi kaupimą, bet neišėję, nes įstatymas to neleido, pasinaudojo dvejų metų „lango“ galimybe. Po to „lango“ laikotarpio ir ilgesnės perspektyvos stebėjimo bus galima daryti kažkokius konkretesnius pasvarstymus ar sprendimus. Kad nebūtų reforma ant reformos. Tai žmonėms sukeltų nesaugumą“, – pabrėžė S.Davainis.
Jis pridūrė, kad dalis pasitraukusių vėl ima kaupti II pensijų pakopoje.
„Negalima traktuoti, kad II pakopa griūva ir neaišku, kas bus ateityje“, – pridūrė viceministras.
Nuo šių metų liberalizavus sistemą per pirmąjį lango etapą – sausio–kovo mėnesiais – iš kaupimo visiškai ar iš dalies pasitraukė 550 tūkst. žmonių, arba apie 40 proc. sistemos dalyvių – jiems išmokėta beveik 3,2 mlrd. eurų, o „Sodrai“ grįžo apie 1,3 mlrd. eurų.
Iki šiol antroje pakopoje kaupė apie 1,45 mln. gyventojų, o bendras jų sukauptas turtas siekė apie 10,6 mlrd. eurų.
