Lietuvoje atsakymas nėra „automatinis“, tačiau jis yra aiškus, jei žinote, ką vertina teismas, pabrėžė R.Joskaudienė.
„Pagrindinė taisyklė: atsako tas, kas privalėjo prižiūrėti vietą. Civilinė atsakomybė remiasi principu: kas valdo/prižiūri – tas privalo užtikrinti saugumą“, – aiškino teisininkė.
Dažniausi scenarijai:
Savivaldybė
„Jei paslydote ant savivaldybei priklausančio šaligatvio, gatvės, viešo tako – dažniausiai atsakomybė bus siejama su savivaldybe (kaip infrastruktūros valdytoja)“, – teigė R.Joskaudienė.
Pastato / patalpų valdytojas (prekybos centras, parduotuvė, klinika, biuras)
„Jei paslydote patalpose (pvz., ant išsiliejusio skysčio) arba prie įėjimo, laiptuose, aikštelėje, kurią prižiūri verslas – atsakomybė gali tekti valdytojui“, – nurodė teisininkė.
Daugiabučio bendrija / administratorius
„Jei paslydote prie daugiabučio – esminis klausimas: ar teritorija perduota bendrijai/administratoriui prižiūrėti. Jei taip – atsakomybė gali būti jų“, – aiškino R.Joskaudienė.
Privataus sklypo savininkas
„Jei takas ar laiptai yra privačiame sklype – prižiūrėti privalo savininkas/naudotojas“, – teigė teisininkė.
Pasak jos, net jei valymą darė rangovas ar valymo įmonė, nukentėjusiojo atžvilgiu dažniausiai pirmiausia atsako valdytojas, o tada jis gali kreiptis į rangovą.
Teisininkė pabrėžė, kad „buvo ledas“ dar nereiškia „jie kalti“: reikia įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas.
„Dauguma tokių bylų Lietuvoje vertinamos kaip kaltinė deliktinė atsakomybė (CK 6.263 str.). Praktikoje teismas žiūri, ar yra:
1. neteisėti veiksmai / neveikimas (pvz., nevalyta, nebarstyta, nepažymėta, neaptverta),
2. žala (gydymas, nedarbingumas, išlaidos, neturtinė žala),
3. priežastinis ryšys (būtent dėl to paslydote),
4. kaltė (neatsargumas, aplaidumas)“, – aiškino R.Joskaudienė.
Pasak teisininkės, labai svarbus praktinis niuansas: ne kiekvienas apledėjimas laikomas „kelio trūkumu“, todėl atsakomybė dažniausiai neatsiranda „be kaltės“ vien dėl fakto, kad buvo slidu. Teismas, anot jos, vertins, ar prižiūrėtojas realiai turėjo ir galėjo imtis priemonių.
Teisininkė pabrėžė, kad oro sąlygos: „smarkiai snigo“ nėra stebuklinga korta nuo atsakomybės.
„Dažnas atsakymas iš atsakovų: „čia gi žiema“. Bet teisiškai žiema Lietuvoje nėra netikėtumas. Oro sąlygos gali būti svarbios kaltės vertinimui (ar spėjo sureaguoti), bet jos automatiškai neatleidžia nuo pareigos prižiūrėti. Teismas klausia labai konkrečiai:
• ar buvo organizuotas valymas/barstymas,
• kada paskutinį kartą valyta,
• ar buvo nustatyta priežiūros tvarka,
• ar vieta buvo „probleminė“ ir žinoma kaip slidžiausia.
Nukentėjusiojo elgesys irgi vertinamas“, – komentavo R.Joskaudienė.
Pasak jos, teismas žiūri ir į pėsčiojo elgesį. Praktikoje, anot teisininkės, žalos atlyginimas gali būti mažinamas, jei nustatomas nukentėjusiojo neatsargumas (pvz., akivaizdžiai nesaugus elgesys, netinkama avalynė ekstremaliomis sąlygomis, skubėjimas, ignoravimas matomai pavojingos vietos).
„Bet vien tai, kad ėjote per slidų šaligatvį, nereiškia, kad „patys kalti“. Esminis klausimas – ar buvo sudarytos normalios ir saugios eismo sąlygos“, – sakė R.Joskaudienė.
Ką rinkti įrodymams, jei taip nutiko?
Jei norite realių galimybių dėl žalos atlyginimo, įrodymai yra „auksas“. Minimalus komplektas, pasak R.Joskaudienės, yra:
- Nuotraukos / video (tą pačią minutę: paviršius, ledas, sniegas, laiptai, įėjimas, apšvietimas);
- Liudytojai (vardas, tel., trumpa žinutė);
- Medikai (traumos faktas, išrašai, nedarbingumas);
- Išlaidos (čekiai, vaistai, transportas, reabilitacija);
- Pažymos / pranešimai (jei kviesta policija ar pildytas įvykio aktas).
Svarbiausia, pasak R.Joskaudienės, įvykio vietos būklė greitai pasikeičia, o po 2 valandų gali būti „jau pabarstyta“, ir ginčas persikelia į „žodį prieš žodį“.
Ką dažniausiai žmonės padaro per vėlai (ir dėl to pralaimi)?
Pasak R.Joskaudienės, jie neturi jokios vizualinės medžiagos iš vietos, kreipiasi tik po kelių savaičių (kai neįmanoma patikrinti faktų), neturi gydymo dokumentų ir išlaidų įrodymų, ieškinį reiškia ne tam subjektui (ne tas valdytojas / ne ta teritorija).
„Jei paslydote viešoje vietoje, kaltas nebūtinai „jūs“ ir nebūtinai „niekas“. Atsakomybė priklausys nuo to, kas privalėjo prižiūrėti vietą ir ar įrodoma, kad pareiga buvo pažeista“, – pabrėžė teisininkė.
