Vis dėlto vyresnių nei 65 metų gyventojų pajamos Europoje vidutiniškai siekia tik apie 86 proc. bendrų gyventojų pajamų.
Baltijos šalyse, įskaitant Lietuvą, šis santykis nukrenta žemiau 70 proc., o tai rodo didesnę pajamų atskirtį tarp dirbančiųjų ir pensininkų.
Skirtumai tarp šalių – dideli
Remiantis naujausiais „Eurostat“ duomenimis už 2023 metus, vidutinė metinė senatvės pensija ES siekia 17 321 eurą, arba apie 1 443 eurus bruto per mėnesį.
Skirtumai tarp šalių itin dideli: nuo vos 3 377 eurų per metus Turkijoje iki 38 031 euro Islandijoje.
ES viduje pensijos svyruoja nuo 4 479 eurų per metus Bulgarijoje iki 34 413 eurų Liuksemburge.
„Eurostat“ skelbia, kad Lietuvoje metinė pensija siekia 5979 Eur, mėnesio – 498 Eur; Latvijoje – atitinkamai 6477 Eur / 540 Eur. Žemiausiose eilutėse atsidūrusioje Rumunijoje – 5790 Eur / 483 Eur, Bulgarijoje – 4479 Eur / 373 Eur.
„Euronews“ duomenimis, Lietuva patenka tarp šalių, kuriose vidutinė senatvės pensija siekia apie 8 000 eurų per metus.
„Sodros“ duomenimis, vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą, 2025 m. spalio mėn. siekė 720,73 Eur (apie 8 649 Eur per metus) ; Vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija 2025 m. spalio mėn. – 669,13 Eur (apie 8 030 Eur per metus).
Žemiau lentelėje matomi skirtingų šalių pensijų dydžiai, jie, kaip pabrėžia „Euronews" gali skirtis priklausomai nuo stažo, mokėtų įmokų ir nacionalinių sistemų.
Suprasti akimirksniu
- Vidutinė metinė senatvės pensija ES: 17 321 euras (apie 1 443 Eur per mėnesį, bruto)
- Mažiausia vidutinė pensija Europoje: Turkija – 3 377 eurai per metus
- Didžiausia: Islandija – apie 38 tūkst. eurų per metus
- ES viduje mažiausios pensijos – Bulgarijoje (4 479 Eur), didžiausios – Liuksemburge (34 413 Eur)
- Lietuva patenka tarp šalių, kuriose vidutinė metinė pensija siekia apie 8 tūkst. eurų
Perkamoji galia keičia vaizdą
Bendras vaizdas rodo, kad didžiausios ES ekonomikos – Italija, Ispanija, Prancūzija ir Vokietija – yra šiek tiek virš ES vidurkio, o visose Šiaurės šalyse pensijos taip pat didesnės nei vidutiniškai bendrijoje.
Tiesa, palyginimai tampa mažiau dramatiški, kai pensijos vertinamos pagal perkamąją galią, atsižvelgiant į pragyvenimo išlaidas.
Tokiu atveju skirtumas tarp didžiausių ir mažiausių pensijų Europoje sumažėja daugiau nei tris kartus.
Rytų Europos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, pensininkų perkamąją galią didina papildomos socialinės garantijos – nemokama ar pigesnė sveikatos priežiūra, transporto lengvatos, subsidijuojamas būstas.
Nepaisant to, ES pensijos vidutiniškai sudaro tik apie 60 proc. žmogaus pajamų karjeros pabaigoje, o daugelyje šalių – mažiau nei pusę.
Tai reiškia, kad pensininkų skurdas išlieka rimta problema, ypač tose valstybėse, kuriose pensijos – kaip ir Lietuvoje – gerokai atsilieka nuo ES vidurkio.
