Sekite 15min Google
Būtent tuo ir naudojasi sukčiai: šalia jau įprastų apgaulingų SMS atsiranda ir naujų schemų – pavyzdžiui, žmogui iš tikrųjų atsiunčiama siunta, kurios jis niekada neužsakė, ir paprašoma už ją susimokėti. Sukčiai tikisi, kad kelių internetinių užsakymų laukiantis gavėjas paprasčiausiai pagalvos: turbūt tai bus vienas iš mano pirkinių.
Siuntą gali atsiųsti ir iš tikrųjų
Pasak „Venipak“ rinkodaros vadovės Astos Raudonienės, sukčiams ypač palankūs laikotarpiai, kai apsiperkame aktyviau – didieji išpardavimai, „Black Friday“, prieškalėdinis laikotarpis ar kiti siuntų srautų pikai. Tuo metu žmogus turi mažiau priežasčių abejoti, ar žinutė apskritai gali būti susijusi su realiu jo užsakymu.
„Čia išnaudojamas labai paprastas dalykas – žmonės dažnai vienu metu laukia kelių užsakymų ir ne visada prisimena visas jų detales. Gavėjas pamato siuntą, pristatomą per tikrą kurjerių bendrovę, todėl gali pagalvoti, kad tai – tiesiog vienas iš jo pirkinių. Tik sumokėjus ir atsiėmus siuntą paaiškėja, kad žmogus jos apskritai neužsakė, o viduje yra menkavertis daiktas, kita prekė ar net šiukšlės“, – sako Asta Raudonienė.
Todėl gavus informaciją apie išperkamąją siuntą, kurios neprisimenate užsakę, rekomenduojama pirmiausia patikrinti siuntėją, savo pirkimų istoriją ir įsitikinti, kad tikrai laukiate būtent tokio užsakymo.
Jei siunta kelia pagrįstų abejonių, jos galima atsisakyti ir nemokėti. „Venipak“ nurodo, kad gavėjui pranešus apie galimai sukčiavimo būdu išsiųstą išperkamąją siuntą, situacija visuomet patikrinama. Jei žmogaus sumokėti pinigai dar nėra pervesti siuntėjui, jų pervedimas gali būti sustabdytas, kol aiškinamasi situacija.
Paslystame ir tada, kai skubame, ir kai esame atsipalaidavę
Nors pastaruoju metu atsiranda naujų sukčiavimo schemų, susijusių su išperkamosiomis siuntomis, dažniausias apgaulės būdas vis dar išlieka SMS žinutės. Jose žmogui pranešama, kad siuntos nepavyko pristatyti, reikia patikslinti adresą, sumokėti nedidelį papildomą mokestį ar skubiai atlikti kitą veiksmą.
„Išpardavimų metu laukiame daugiau siuntų, o prieššventiniu laikotarpiu dažnai ir gyvename didesniu tempu. Sukčiai tuo naudojasi: žmogui pranešama, kad siunta bus grąžinta, pristatymas sustabdytas, adresą būtina atnaujinti per kelias valandas ar nedidelę sumą sumokėti nedelsiant. Kuo labiau skubinamas sprendimas, tuo mažiau laiko lieka pagalvoti, ar tokios siuntos iš tiesų laukiate, ir informaciją pasitikrinti“, – sako A.Raudonienė.
Tačiau intensyvus apsipirkimo sezonas – ne vienintelis metas, kai tampame mažiau atidūs. Sukčiavimo bandymų pasitaiko ištisus metus, o, pavyzdžiui, atostogų laikotarpiu riziką gali padidinti priešinga būsena: ilsėdamiesi esame labiau atsipalaidavę, mažiau tikimės grėsmės ir gaunamus pranešimus kartais vertiname ne taip atidžiai.
„Sukčiams net nebūtina žinoti, kad konkretus žmogus laukia siuntos. Išsiuntus tūkstančius žinučių dalis jų neišvengiamai pasieks žmones, kurie tuo metu tikrai kažko laukia. Būtent toks sutapimas ir padaro žinutę įtikinamą“, – sako A.Raudonienė.
Kai žinutė atrodo kaip tikra, vien klaidų ieškoti nebeužtenka
Kuo daugiau siuntų vienu metu laukiame, tuo daugiau tikrų SMS ir kitų pranešimų apie jų kelią gauname. Todėl sukčių žinutei vis lengviau tarp jų „pasislėpti“, ypač kai ji iš pirmo žvilgsnio atrodo lygiai taip pat profesionaliai kaip tikras siuntų bendrovės pranešimas.
Dar prieš kelerius metus apgaulingą žinutę neretai išduodavo prasta kalba, gramatinės klaidos ar keistai suformuluoti sakiniai. Šiandien tai nebėra patikimas kriterijus – sukčių tekstai tampa sklandesni, o vizualiai jie gali gana tiksliai atkartoti bendrovių pavadinimus, logotipus ar kitus komunikacijos elementus.
„Rekomenduotume mažiau pasikliauti tuo, ar žinutė atrodo profesionaliai, ir daugiau dėmesio skirti tam, ko joje jūsų prašoma. Ar iš tiesų laukiate tokios siuntos? Kas atsiuntė žinutę? Koks nuorodos adresas? Ar jūsų prašoma prisijungti, pateikti duomenis arba skubiai atlikti mokėjimą? Būtent tokie požymiai išduoda gerokai daugiau nei gramatinės klaidos“, – teigia A.Raudonienė.
„Venipak“ primena, kad gavus abejonių keliančią žinutę svarbiausia neskubėti atlikti joje prašomo veiksmo. Jei laukiate siuntos, jos būseną saugiau patikrinti savarankiškai atsidarius oficialią siuntų bendrovės svetainę ar programėlę, o ne spaudžiant žinutėje pateiktą nuorodą. Kilus abejonių, informaciją reikėtų tikrinti tiesiogiai per oficialius siuntų bendrovės kanalus.
