Ginčas tarp pirkėjo ir pardavėjo kilo po to, kai ūkininkas, įsigijęs CLAAS LINER 1550 TWIN grėblį už beveik dešimt tūkstančių eurų, jau po kelių dienų nustatė, kad technika yra praktiškai netinkama naudoti be gana didelių papildomų investicijų.
Kadangi įrenginys į pirkėjo ūkį dėl transportavimo patogumo buvo pristatytas iš dalies išmontuotas, pirkėjas realią jo būklę galėjo įvertinti tik po to, kai technika buvo surinkta. Surinkus grėblį paaiškėjo kritiniai defektai: sulankstytos ir anksčiau tiesintos grėbimo kojos, išdilę kojų lizdai bei įvorės, pažeisti reduktoriaus guoliai bei mechaninis reduktoriaus nesandarumas, dėl kurio tekėjo alyva.
Specialistų atlikta defektacija parodė, kad technikos remonto kaštai siekia net 13 036 Eur – sumą, kuri viršija paties daikto pirkimo kainą. Pirmosios instancijos teismas ūkininko ieškinį buvo atmetęs, motyvuodamas tuo, kad pirkėjas turėjo tikėtis technikos nusidėvėjimo, tačiau apygardos teismas šį vertinimą pakeitė iš esmės.
Pardavėjas savo poziciją grindė argumentu, kad pirkėjas įsigijo beveik dvidešimties metų senumo techniką, todėl turėjo tikėtis natūralaus nusidėvėjimo. Taip pat pardavėjas rėmėsi sąskaitoje faktūroje savo paties įrašyta pastaba, jog technika parduodama tokios būklės, kokia buvo apžiūros metu, ir pardavėjas neprisiima jokių garantinių įsipareigojimų.
Tačiau apygardos teismas tokius argumentus atmetė. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirkėjas veikė operatyviai ir rūpestingai – trūkumus nurodė praėjus vos trims dienoms po pirkimo, o dėl to, kad grėblys buvo išrinktas, jis objektyviai negalėjo pastebėti vidinių mazgų defektų apžiūros metu.
Be to, teisėjų kolegija akcentavo, kad net ir perkant naudotą daiktą, pirkėjas turi teisę tikėtis, jog jis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį. Teismas pažymėjo, kad daikto tinkamumas naudoti neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį eksploatuoti patiriant didelius nepatogumus ar neproporcingas sąnaudas.
Teismas taip pat pabrėžė, kad pardavėjo taikyta sąlyga dėl visiško atsakomybės atsisakymo yra nesąžininga ir negaliojanti, nes joje nebuvo individualizuoti konkretūs daikto trūkumai. Pirkėjas net ir pirkdamas naudotą daiktą turi teisę į įstatyminę garantiją, o pardavėjas privalo atskleisti visus jam žinomus ar turėjusius būti žinomus defektus.
Galutiniu sprendimu teismas taikė restituciją – pirkėjui priteista sumokėta 9 680 eurų suma, o technika grąžinta pardavėjui. Taip pat iš pardavėjo pirkėjui priteista 1 888 eurų bylinėjimosi išlaidų suma už pagalbą rengiant procesinius dokumentus abiejų instancijų teismuose.
Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
