Apie ketinimus įsigyti 54,07 proc. „Achemos grupės“ akcijų, kurias valdo L.Lubienė ir jos dukra Viktorija Lubytė, pernai birželio pradžioje pranešė Šveicarijos energetikos bendrovė „MET Group“.
Šveicarijos bendrovė tuomet taip pat teigė sieksianti susitarti ir su smulkiaisiais koncerno akcininkais bei išpirkti jų turimas akcijas.
Vis dėlto įstatymai numato, kad pirmenybę įsigyti akcijas, jei jos parduodamos, turi smulkieji akcininkai. Vienas jų, A.Laurinaitis, ketvirtadienį paviešino bandęs šia teise pasinaudoti, tačiau sulaukęs pagrindinės akcininkės pasipriešinimo. Dėl šios situacijos jis kreipėsi į teismą.
„Laiškų daug parašiau – ne vieną dešimtį. Laiškai buvo praignoruoti, turėjau ir telefoninių pokalbių dėl to, kad būtų pradėtas derybinis procesas ir stengdamasis suprasti, kur yra baimės, bet progreso nebuvo. Parašiau akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, reakcijos nebuvo, tuomet sutariau su notarų biuru, paskyriau laiką pasirašyti sutartį, tačiau susitikimas neįvyko, todėl aš esu priverstas ginti savo teises kaip numato įstatymas. Pateikiau ieškinį teismui, kurio prašau, kad būtų gerbiamos mano, kaip akcininko, pirmumo teises, kad galėčiau įsigyti bendrovę“, – kalbėjo A.Laurinaitis.
A.Laurinaitis teigia norintis įsigyti „Achemos grupės“ kontrolinį paketą už 303 mln. eurų.
„MET Group“ nesitraukia
Tuo tarpu „MET Group“, reaguodamas į situaciją, 15min teigė, kad trauktis iš sandorio neketina.
„Natūralu, kad atsiranda kitų susidomėjusių kompanija – šis pranešimas mūsų nenustebino. Visų pirma, pardavėjai, taip pat ir institucijos, turi priimti teisingą sprendimą. „MET Group“ išlieka įsipareigojusi ieškoti sprendimų su „Achema“ susijusiems iššūkiams“, – rašoma komentare 15min.
„MET Group“ dar šį pirmadienį 15min taip pat tvirtino, kad ketinimų neatsisako ir tęsia įmonės teisinio ir finansinio patikrinimo (angl. due diligence) procesą.
Leidimą „Achemos“ įsigijimui turi suteikti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija, kuri tikrins pirkėjus. Jos vadovas Almina Mačiulis 15min trečiadienį sakė, kad dėl tokio leidimo dar nėra niekas kreipęsis.
Kaip jau rašyta, Lietuvoje abejonių sukėlė „MET Group“ ryšiai. Jos vadovai ne kartą aiškinosi dėl galimų sąsajų su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu bei ryšių su Rusija.
„MET Group“ savo veiklą pradėjo kaip antrinė nacionalinės Vengrijos naftos ir dujų bendrovės „MOL“ įmonė. 2018 m. „MOL“ pasitraukė iš „MET group“ valdymo, o įmonė perleista naujai Benjamino Lakatoso įregistruotai platformai.
Per daugiau nei 17 veiklos metų, „MET Group“ akcininkais buvo ne tik Vengrijos vyriausybė, tačiau ir su V.Orbanu artimai bendravęs verslininkas Istvanas Garansci, keletas Rusijos piliečių. Iš Rusijos rinkos „MET group“ pasitraukė 2021 m.
Nesutarė su B.Lubio našle
A.Laurinaitis karjerą „Achemoje“ pradėjo baigęs Kauno politechnikos institutą, jis yra chemikas.
Po to, kai tuometinį „Azotą“ privatizavo tuometis jo vadovas Bronislovas Lubys, akcininku tapo ir A.Laurinaitis. Po netikėtos B.Lubio mirties 2011 m. A.Laurinaitis tapo koncerno prezidentu. Kontrolinį akcijų paketą perėmė B.Lubio žmona Lyda Lubienė su dukra.
Vis dėlto išsiskyrus A.Laurinaičio ir L.Lubienės požiūriams į verslo plėtrą, vadovo pareigas A.Laurinaitis paliko.
