Išgautas pirmasis gramas aukso
Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, mūsų valstybės žemės gelmių turtai vertinami daugiau kaip 63 milijardais litų. Didelę jų dalį sudaro gėlas vanduo, vertinamas apie 20 milijardų litų, dar pusės tiek vertas mineralinis vanduo. Šis turtas mūsuose vartojamas daugiausiai. Taip pat kasame smėlį, žvyrą, net siurbiame naftą. Iš viso šiuo metu naudojama 18 rūšių žemės gelmės turtų, nors turime jų dar daugiau. Tačiau dalies dėl vienų ar kitų priežasčių neišnaudojame arba naudojame neefektyviai.
Pavyzdžiui, mokslininkų skaičiavimais, Tauragnų (Utenos raj.) bei Dysnų (Ignalinos raj.) žvyro telkiniuose gali būti apie 2,5 t aukso.
Kad Lietuvos žemėje yra aukso, mokslininkams seniai ne paslaptis. Daugiausiai jo glūdi šiauriniuose bei šiaurės rytiniuose Lietuvos žvyro telkiniuose. Geologų manymu, šis auksas, kartu su žvyru, dar ledynmečio metu slenkančių ledynų atneštas iš auksingų teritorijų Suomijoje.
Pavyzdžiui, mokslininkų skaičiavimais, Tauragnų (Utenos raj.) bei Dysnų (Ignalinos raj.) žvyro telkiniuose gali būti apie 2,5 t aukso.
Kaip sakė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedros vedėjas prof. Gediminas Motuza Matuzevičius, nors tai nemažas šio vertingo metalo kiekis, kol kas Lietuvoje jo išgauti neapsimoka. Geologų skaičiavimais, Lietuvos telkiniuose vienoje tonoje žvyro yra apie 0,5 gramo aukso.
Technologijos leidžia jį išgauti, tačiau tai nėra pigu. Pasaulyje paprastai auksas iš žvyro išgaunamas tada, kai jo koncentracija siekia bent 1-2 gramus tonoje.
Išgauti auksą iš lietuviško žvyro buvo pasišovusi UAB „Trakų akmuo“, eksploatuojanti Rokiškio rajone esantį Sniegių karjerą. Kaip pasakojo bendrovės vadovas Romusas Zubas, yra įsigyta laboratorinė įranga, iš žvyro jau išgauta apie 1 gramas aukso, tačiau mirus idėjos iniciatoriui ši verslo kryptis kol kas sustabdyta.
Kol potencialūs lietuviško aukso ieškotojai ir kasėjai laukia modernesnių technologijų, kurios leistų išgauti auksą, Lietuvos pajūryje išgaunamas „juodasis auksas“ – nafta. Kol kas mūsų šalyje išžvalgytuose telkiniuose, manoma, yra apie 3 mln. tonų naftos. Mokslininkų skaičiavimais, šalies sausumoje iš viso gali būti apie 60 mln. tonų naftos. Tačiau dalies jos, dėl per mažos koncentracijos, neapsimoka išgauti.
Net dabar eksploatuojamuose telkiniuose dėl naudojamų technologijų netobulumo lieka dideli naftos kiekiai, kuriuos išgauti per brangu.
Naudotis turtais trukdo baimės
Pasinaudoti žemės gelmių turtais trukdo ne tik technologijos, bet ir žmonių baimės bei išankstiniai nusistatymai. Pastaruoju metu nuolat linksniuojamos skalūninės dujos. Dar net neaišku ar jų Lietuvos gelmėse iš viso esama, tačiau jau dabar protestuojama, renkami parašai siekiant uždrausti ne tik gavybą, bet ir paiešką.
Nors atsakingai išgaunant skalūnines dujas valstybės biudžetą galėtų papildytų milijardai litų, kol kas dalis politikų linkę nusileisti žmonių baimėms, kurias gali kurstyti kitų energijos šaltinių tiekėjai ar net kontrabandos gabentojai, tose vietose turintys savo sandėlius ir norintys ramybės.
Skalūninės dujos – ne vienintelis pavyzdys, kur žmonių baimės stabdo investicijas ir neleidžia pasinaudoti žemės gelmių turtais.
Pavyzdžiui, jau ne pirmus metus bendrovė „Margasmiltė“ netoli Kauno nori įrengti labai vertingos medžiagos anhidrito kasyklas. Anhidritas – naudinga iškasena, kuri naudojama cemento, aliejinių dažų, popieriaus gamyboje. Manoma, kad Lietuvos gelmėse yra didžiuliai kiekiai anhidrito, kurio vertė – per 28 mlrd. Lt.
Nors, geologų teigimu, anhidritas pavojaus aplinkai nekelia, gyventojai sukilo prieš verslininkus ir stabdo kasyklų atsiradimą. Pagal pirminius planus darbai čia turėjo prasidėti dar 2012 metais, tačiau dėl pasipriešinimo ir vykstančių teismų kasybos pradžia atidėta 2015-iesiems.
Rasta strateginių metalų
Dujos, anhidritas, auksas – ne vieninteliai žemės turtai, kurie gali praturtinti Lietuvą. Jei valstybė nuspręs išnaudoti tai, kas guli po mūsų kojomis, turime potencialo išgauti ir daugiau vertingų medžiagų.
Kaip pasakojo G.Motuza Motuzevičius, netoli Varėnos yra didelis geležies rūdos telkinys, kuriame gali būti virš 220 mln. tonų vertingo mineralo. Kadangi telkinys rastas toli nuo saugomų teritorijų, mokslininko manymu, tai perspektyvi geležies gavybos vieta.
„Žinoma, reikalingas politinis sprendimas. Juk žemės turtų gavyba yra ne tik ekonominis, bet ir ekologinis, politinis sprendimas. Pavyzdžiui, Pietų Lietuvoje geologinių tyrimų duomenimis glūdi nemenkos molibdeno bei vario atsargos. Tačiau jos rastos Dzūkijos nacionalinio parko ribose, tad vargu ar kada bus eksploatuojamos. Juk varį galime importuoti, o parko neįsivešime“, – sako G.Motuza Motuzevičius.
Tačiau mokslininkas neatmeta galimybės, jog Lietuva gali tapti kitų vertingų, aukštų technologijų pramonėje naudojamų, metalų gavėja. Šiuo metu atliekamų tyrimų metu paimtuose grunto pavyzdžiuose rasta didelė cerio, lantano bei torio koncentracija.
„Šios medžiagos užsienyje kasamos telkiniuose, kur jų koncentracija siekia dešimtąsias procento dalis. Mūsų mėginiuose jų yra po vieną procentą ir daugiau. Šių metalų ištekliai labai domina pasaulį, kol kas 94 proc. šių strategiškai svarbių medžiagų išgaunama Kinijoje. Žinoma, norint sužinoti ar tikrai turime turtingus telkinius, reikalingi papildomi tyrimai“, – sako G.Motuza Motuzevičius.
G.Motuza Motuzevičius prisimena, jog prieš dvidešimt metų Lietuvoje ieškota ir deimantų. Šiaurės Lietuvoje, Ventos bei Nemunėlio upių baseinuose buvo aptikta chromdioksidų, kitų medžiagų, kurių randama prie kimberlitinių vamzdelių. Būtent juose randami deimantai.
Šia informacija susidomėjo viena Australijos deimantų gavyba užsiimanti bendrovė, tačiau, atlikusi detalius tyrimus, nerado mikrodeimantų, kurie randami potencialiose deimantų gavybos vietose, tad nusprendė, kad tolesnės šių brangių mineralų paieškos netikslingos.
