Tai didina spaudimą naujajam ministrui pirmininkui Sebastienui Lecornu (Sebastjenui Lekorniu), kuris susiduria su protestais ir politiniais neramumais.
Prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) S. Lecornu premjeru paskyrė anksčiau šį mėnesį, pakeitęs juo Francois Bayrou (Fransua Bairu), kuris vos po devynių mėnesių darbo buvo nušalintas parlamento verdant ginčui dėl griežto taupymo biudžeto.
Statistikos agentūros INSEE paskelbtais duomenimis, buvęs gynybos ministras S. Lecornu dabar susiduria su skola, kuri antrajame ketvirtyje sudarė 115,6 proc. Prancūzijos bendrojo vidaus produkto (BVP).
Vien per ankstesnius tris mėnesius skola padidėjo beveik 80 mlrd. eurų.
Prancūzijos skolos ir BVP santykis dabar yra trečias pagal dydį Europos Sąjungoje (ES) po Graikijos ir Italijos ir beveik dukart viršija pagal ES taisykles leidžiamą 60 proc. lygį.
S. Lecornu – jau septintasis E. Macrono vyriausybės vadovas nuo 2017 metų – dar turi suformuoti naują vyriausybę ir iki spalio vidurio pateikti parlamentui biudžeto projektą.
F. Bayrou buvo pasiūlęs virtinę priemonių, kurios, jo teigimu, leistų sutaupyti 44 mlrd. eurų ir sumažinti Prancūzijos metinį deficitą, kuris šiuo metu yra didžiausias ES, bei pažaboti skolos augimą.
Pasak ekonomistų, Prancūzijos deficitas pastaraisiais metais augo dėl padidėjusių išlaidų COVID-19 krizės padariniams sušvelninti ir infliaciniam spaudimui kompensuoti, taip pat dėl mokesčių mažinimo.
„Šis deficitas yra ne tik krizės deficitas, bet ir struktūrinis“, – teigė Mathieu Plane (Matju Plianas) iš ekonomikos instituto OFCE.
JAV kredito reitingų agentūra „Fitch“ šį mėnesį pablogino Prancūzijos kredito reitingą nuo „AA-“ iki „A+“ ir įspėjo, kad Prancūzijos skola toliau augs iki 2027 metų, jei nebus imtasi skubių veiksmų.
