„Iš klientų registruojamų žalų duomenų matome, kad šiomis dienomis praslinkusių liūčių nuostoliai padaryti išskirtinai gyventojų turtui. Dominuoja užlieti kiemai, pastatų pirmieji aukštai ir rūsiai, sulietas ir sugadintas namų turtas, suniokota vidaus apdaila. Kadangi didžioji dalis žalų yra užpylimai vandeniu, tikrasis nuostolio dydis paaiškės nusausinus patalpas, ėmus jas džiovinti, tad nuostoliams atlyginti rezervuota suma tikrai didės“, − sako Mantas Norkus, „Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovas.
Pasak eksperto, labiausiai nuo gausių kritulių nukentėjo vidurio Lietuva – Kauno miestas ir Kauno rajonas, Elektrėnai, Kaišiadorys, Jonava, taip pat Varėna, kiek mažiau žalos padaryta Šiaulių ir Panevėžio regionuose.
„Apie 80 proc. visų registruotų žalų tenka namams ir jų priklausiniams, o likusi 20 proc. dalis butams. Žalų kreipiniai vis dar plaukia ir tai natūralu – žmonės visų pirma bando mažinti nuostolius, apsaugoti savo turtą, tada įvertina patirtą žalą, ją užfiksuoja ir praneša savo draudikui“, − komentuoja M. Norkus.
Didelės ir gausios liūtys buvo fiksuotos ir liepos viduryje (14-15 d.), kai daug nuostolių sukėlė liūtys, kruša ir žaibo iškrovos. Tuomet registruotų nuostolių suma viršijo 260 tūkst. eurų sumą, o įvykių skaičius pasiekė 275 vnt.
Kaip atskleidė šių metų pavasarį „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas reprezentatyvus gyventojų tyrimas, pusė šalies gyventojų (50 proc.) jaučia susirūpinimą dėl galimų gamtos reiškinių padarinių jų turtui, o 1 iš 4 (22 proc.) yra anksčiau bent kartą patyrę nuostolių dėl audrų, liūčių, žaibų ar kitų gamtos stichijų.
Ekspertai pabrėžia, kad klimato kaitos kontekste vis dažnėjančios gamtos nelaimės turėtų būti vertinamos kaip ilgalaikė pasikartojanti rizika, reikalaujanti ne tik fizinės, bet ir finansinės prevencijos.
Remiantis tyrimo duomenimis, 6 iš 10 (62 proc.) gyventojų turi pagrindinio būsto draudimą. Tačiau žvelgiant į draudimu pasirūpinusių būstų savininkų proporciją pagal gyvenamąją vietą, didžiausia apdraudusių būstą skvarba yra didmiesčiuose (65 proc.), tai yra, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.
Tuo metu mažesnių miestų regionuose ir kaimo vietovių gyventojai, kurie dažnu atveju gyvena individualiuose namuose ir sodybose, dažniau nei miestų gyventojai nusprendžia likti be būsto apsaugos (30 proc.).
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą 2025 m. kovo mėnesį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1012 Lietuvos gyventojų, gyvenančių įvairiose šalies vietose ir atstovaujančių amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų.
Daugiausiai nuostolių patyrė kauniečiai
Savo ruožtu „Swedbank“ draudimo bendrovė skaičiuoja, kad per pastarąsias dvi dienas iš gyventojų gavo daugiau kaip 100 pranešimų dėl liūčių padarytų žalų, o numatoma draudimo išmokų suma už padarytus nuostolius turtui šiuo metu jau sudaro daugiau kaip 100 tūkst. eurų.
„Nors pastaruosius keletą metų gyventojų turtas vasaros metu dažniau nukentėdavo nuo audrų, šios vasaros tendencija – liūtys. Iškritęs didelis kiekis kritulių nespėja susigerti į žemę, užkemša paviršinių nuotekų tinklus, dėl to užliejami gyventojų rūsiai ar kitos žemesniame lygyje esančios patalpos. Taip pat pasitaiko vandens prasiskverbimo pro stogo konstrukcijas ar sienas atvejų“, – sako Laimonas Garbenčius, „Swedbank“ draudimo bendrovės Klientų aptarnavimo ir žalų administravimo departamento direktorius.
Anot jo, šiuo metu daugiausia liūčių padarytų žalų registruojama Kauno mieste ir Kauno rajone. Vis dėlto situacija išlieka įtempta – tęsiantis gausiam lietui vidurio ir pietrytiniuose šalies regionuose tikėtinas tolesnis šio tipo žalų skaičiaus didėjimas. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šių metų liepą iškrito apie 162 proc. didesnis kritulių kiekis už ilgametį vidurkį, tačiau skirtumas tarp sausiausių ir drėgniausių šalies vietovių siekė 3–4 kartus.
Kaip rodo „Swedbank“ statistika, vidutinė žalos išmoka dėl liūties sukeltų padarinių turtui sudaro apie 1,2 tūkst. eurų.
Tačiau kai vanduo apgadina sienų apdailą, grindų dangą, duris, baldus ar buitinę techniką, žalos dydis gali išaugti ir iki keliolikos tūkstančių eurų. Pavyzdžiui, vienam klientui per liūtį užsikimšus lietaus nuotekų surinkimo latakams, kieme susikaupė vanduo, kuris užliejo teritoriją ir rūsį, padarydamas žalos už 23 tūkst. eurų.
Užliejimai ir vandens prasiskverbimai pro konstrukcijas išlieka dažniausia žalų gyventojų turtui priežastimi.
Per pirmą 2025 m. pusmetį „Swedbank“ draudimo bendrovė dėl stichijų poveikio namų turtui registravo 778 žalas – 16 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Gyventojams dėl šių įvykių per šešis mėnesius išmokėta daugiau nei 410 tūkst. eurų. Bendra per praėjusius metus atlygintų žalų dėl stichijų poveikio suma sudarė daugiau kaip 3,6 mln. eurų.
Nukentėjo ir verslai
Šių metų vasara, išsiskirianti itin gausiais krituliais kelia rimtų iššūkių ne tik gyventojų, bet ir verslo įmonių turtui, pastebėjo Draudimo technologijų bendrovės „Balcia Insurance SE“.
„Balcia Insurance SE“ filialo Lietuvoje duomenimis, trečiadienį ir ketvirtadienį užregistruota daugiau nei įprastai žalų susijusių su liūties sukeltais padariniais.
Manoma, kad jų skaičius dar augs – draudimo bendrovės atstovai tikina, kad dalies pranešimų dar nėra gavę.
„Daugiausia žalų šiomis dienomis fiksuota Kaune ir Kauno rajone, taip pat pranešimų sulaukėme iš Klaipėdos, Varėnos ir Vilniaus. Tarp užfiksuotų atvejų – saulės baterijų parko užtvindymas, užpilti rūsiai, vandens pratekėjimai pro nesandarius stogus ir kiti panašūs nuostoliai. Kol kas tikslus žalų mastas dar nėra aiškus – šiuo metu renkame informaciją ir organizuojame ekspertų apžiūras“, – sako Viktorija Bužokaitė, „Balcia“ žalų departamento vadovė.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad klimato pokyčiai atneša vis daugiau netikėtų, o kartais – ir brangiai kainuojančių iššūkių.
„Audros ir kitos stichinės nelaimės niekur nedings, todėl šių dienų praktika rodo, kad kokybiškas turto draudimas yra ne tik svarbus, bet ir atsakingas sprendimas, suteikiantis ramybę dėl finansinio stabilumo nelaimės atveju“, – kalba V.Bužokaitė.
Lyginant su pernai – žalų skaičius mažesnis
Visgi, kaip teigia specialistė, nors šįmet orai nelepina, panašu, kad fiksuotų žalų skaičius bus mažesnis nei pernai tuo pačiu metu.
„Pernai liepos ir birželio mėnesiais buvo užregistruoti 157 prašymai atlyginti nuostolius patirtus dėl stiprių audrų bei liūčių. Nors šiuo metu visų duomenų dar neturime – jau dabar matyti, kad šiemet dėl stichijų sukeltų padarinių fiksuotų žalų skaičius bus gerokai mažesnis”, – teigia V.Bužokaitė.
Anot jos, šių metų vasarą dažniausiai fiksuojami vandens pratekėjimai per pastatų konstrukcijas ar langus. Tai sukelia sienų bei lubų apgadinimus – nuo drėgmės paprastai atšoka dažai, atsiranda žymės. Be to, liūtys dažnai pridaro papildomų rūpesčių ne tik namuose, bet kieme: nuplauna žemės šlaitus, pažeidžia sodinukus ir apželdinimą.
„Dėl gausių kritulių šią vasarą nukentėjo ne tik gyventojų, bet ir įmonių turtas. Lietaus vanduo prasiskverbė į pastatų konstrukcijas arba užliejo patalpas, įmonėms sukeldamas didelius nuostolius”, – sako žalų departamento vadovė.
Kaip apsaugoti turtą nuo liūčių sukeltų padarinių?
Kadangi liūčių sezonas dar nesibaigė – draudimo ekspertai dalijasi pagrindinėmis rekomendacijoms, kuriomis vadovaujantis sumažinsite turto žalos riziką:
- Reguliariai tikrinkite pastato būklę. Įvertinkite stogo, langų, durų, fasado ir inžinerinių sistemų techninę būklę. Laiku atlikti remonto ar sutvirtinimo darbai gali ženkliai sumažinti nuostolių riziką audros ar stipraus vėjo metu; Tai padės pastebėti ir iš karto pašalinti smulkius defektus, kurie vėliau gali virsti didelėmis problemomis.
- Pasirūpinkite efektyviu lietaus vandens nutekėjimu. Reguliariai valykite lietvamzdžius, latakus ir drenažo sistemas, kad ekstremalių liūčių metu nesusidarytų pavojingas vandens kaupimasis, galintis pažeisti tiek pastatą, tiek kiemo infrastruktūrą;
- Apžiūrėkite ir sutvirtinkite kieme esančius šlaitus.
- Patikrinkite rūsių ir pamatų sandarumą. Užsandarinkite plyšius, per kuriuos gali prasiskverbti vanduo, išeidami iš namų užsidarykite visus langus, vietose, kuriose gali kilti užliejimo rizika nelaikykite jokių elektros prietaisų.
- Užtikrinkite lauko daiktų saugumą. Esant ekstremalių orų prognozei, iš anksto sutvarkykite kiemo teritoriją – nepritvirtinti daiktai (pvz., lauko baldai, šiukšlių konteineriai, kepsninės, dviračiai) turėtų būti perkelti į saugias patalpas arba tvirtai pritvirtinti;
- Sekite orų prognozes ir perspėjimus. Naudokitės patikimais informacijos kanalais – meteorologiniais portalais, programėlėmis ar SMS perspėjimų sistemomis. Laiku gauta informacija gali padėti priimti saugumo sprendimus dar prieš prasidedant stichijai.
- Pasirūpinkite pastatų ir kilnojamojo turto draudimu bei civilinės atsakomybės draudimu. Neretai audrų atveju dėl neprognozuojamų vėjo gūsių ar viesulo gali nukentėti ir šalia esantis trečiųjų asmenų turtas, kiemo statiniai, šiltnamiai, automobiliai, ir civilinės atsakomybės draudimas padeda šiuos nuostolius amortizuoti.
