„Dabar, kai valstybinės institucijos mato, kad pasitraukia šiek tiek daugiau žmonių negu Estijoje, sakykime, panašiu metu, tai tikrai yra geras laikas pergalvoti, ar tikrai buvo sukurta pakankamai paskatų žmonėms likti kaupti pensijų fonduose“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius.
„Tikrai yra dar vietų pensijų kaupimo modelyje, kur būtų galima, matyt, patobulinti ir dar labiau paskatinti žmones neišeiti iš kaupimo. Be abejo, galimybė kaupti arba nekaupti išlieka, dviejų metų langas yra, bet vis dar yra laikas pabandyti paieškoti tų paskatų, kad žmonės vis dėlto kauptų, nes kaupti pensijai svarbu yra“, – pridūrė jis.
Vien sausį prašymus nutraukti kaupimą antroje pensijų pakopoje pateikus apie 21 proc. sistemos dalyvių, V.Augustinavičius sako, kad ši tendencija kelia nerimo.
„Akivaizdu, kad per tris mėnesius bus pasitraukę daugiau negu buvo pasitraukę Estijoje panašiu metu, kur pasitraukė apie 20 procentų. Mes jau šiek tiek perlipome (tą skaičių – BNS), o dar yra ir vasario, ir kovo mėnesiai įskaičiuoti“, – teigė jis.
Prezidento patarėjas taip pat mano, kad reikia pasitikėti žmonių racionalumu ir jų sprendimais, kur jie išleis atsiimtas lėšas, ar investuos.
„Kaip ir matėme Estijos atveju, taip, nemaža dalis žmonių atsiėmė lėšas, bet dalis iš jų grąžino paskolas, dalis iš jų atsidėjo lėšas į santaupas ir tiktai apie ketvirtadalis, galbūt, buvo panaudota tam vadinamam vartojimui, kuris, turbūt, taip aštriau Lietuvoj keliamas. Bet didžioji dalis nebuvo išleista“, – sakė V.Augustinavičius.
„Nerimo kelia, jeigu išeitų labai daug žmonių ir visos lėšos kristų į vartojimą“, – pridūrė jis.
Pasak V.Augustinavičiaus, žmonių keliami klausimai dėl kaupimo antroje pensijų pakopoje padidino jų finansinį raštingumą tiek, kiek „Lietuvoje nebuvo sugebėta padaryti per kokį dešimtmetį“.
Anot jo, gerai, kad žmonėms yra suteikta galimybė rinktis sprendimus individualiai per dviejų pereinamųjų metų langą, tačiau tobulinti būtų galima ir anuitetų sistemą.
„Nemėgsta žmonės anuiteto, reikia pripažinti, nes žmonės ir nesupranta, kaip jis apskaičiuojamas. Tai yra sudėtingas produktas finansinis. Ir jo dydžiai, tie pirmieji anuitetai, kurie buvo išmokėti, jie tikrai nekuria pasitikėjimo šiuo šiuo produktu“, – teigė prezidento patarėjas.
BNS rašė, kad ministrė Jūratė Zailskienė teigė, kad yra tikėtina, jog iš sistemos atsiimant visas įmokėtas įmokas bei investicinę grąžą gali pasitraukti daugiau žmonių nei prognozuota.
Ministrės teigimu, pasitraukus daliai kaupiančiųjų, pensijų kaupimo fondų tai stipriai nepaveiks, nes didžioji dalis sistemos dalyvių toliau joje liks.
Sausio mėnesį prašymus nutraukti kaupimą ir pasitraukti iš sistemos pateikė apie 21 proc. kaupiančiųjų – gauta daugiau nei 300 tūkst. prašymų, tuo metu keturi iš penkių fondų dalyvių ir toliau buvo nusprendę likti sistemoje.
Nuo šių metų liberalizavus antros pakopos pensijų kaupimo sistemą ir leidus gyventojams iš jos pasitraukti ar atsiimti dalį arba visas lėšas, visiems per pirmąjį ketvirtį pasitraukti iš kaupimo nusprendusiems gyventojams lėšos bus pervestos balandį.
Iki kovo pradžios jau 49,3 tūkst. žmonių pasitraukė iš sistemos arba atsiėmė 25 proc. lėšų – tai sudaro apie 3,5 proc. visų maždaug 1,4 mln. antros pakopos sistemos dalyvių, o jiems lėšos išmokamos per 30 dienų.
Nauja tvarka įsigaliojo sausio 1-ąją: atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą, leista visiškai pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos – visą sumą, per dvejų metų langą sukauptas lėšas, išskyrus valstybės įnašą, galės atsiimti bet kuris kaupiantysis. Be to, bet kiek kartų galima laikinai stabdyti įmokų mokėjimą.
Prognozuota, kad 2026 metais iš pensijų kaupimo pasitrauks apie 20–40 proc. dalyvių, o į ekonomiką bus įlieta apie 1,2 mlrd. papildomų eurų. „Sodra“ prognozuoja, kad jai grįš apie 550 mln. eurų.
