Tačiau sprendimai dėl pinigų yra puikus pavyzdys, kaip sunku laikytis to, ką pats skelbi. Emocijos yra pagrindinis sprendimų variklis – dažnai pirmiausia kažką pajuntame (teigiamai ar neigiamai), o tik po to ieškome logiškų argumentų, kurie šį jausmą pateisintų.
Šis „pirmiausia jausmas“ modelis paaiškina, kodėl taip sunku atsisakyti naujų batų, kurie mums labai patinka, nors žinome, kad jie neplanuoti biudžete, ar kodėl pasiduodame norui eiti vakarieniauti su draugais, nors tai finansiškai neprotinga. Planuotojas mumyse sako „ne“, bet jaučiantis žmogus – „taip“.
Toliau pateikiamos trys stipriausios emocijos, lemiančios mūsų finansinius sprendimus, ir kaip jos veikia.
- Emocijos dažnai daro didesnę įtaką finansiniams sprendimams nei logika ar protas.
- Baimė gali paskatinti žaisti saugiai, o godumas – nepaisyti rizikos.
- Suvokimas, kaip emocijos veikia jūsų pasirinkimus, gali padėti priimti protingesnius finansinius sprendimus.
1. Baimė
Baimė – turbūt stipriausia emocija, formuojanti finansinius sprendimus. Tyrimai rodo, kad baimė prarasti 100 eurų yra daug stipresnė nei džiaugsmas laimėti tiek pat – tai vadinama nuostolių vengimo efektu.
Panikos pirkimas, ypač matytas pandemijos metu, kyla būtent iš baimės. Logika dingsta, o baimė verčia žmones nupirkti visus 20 buteliukų dezinfekcinio skysčio, likusių parduotuvėje.
Draudimo industrija iš esmės paremta baime. Draudimo bendrovės uždirba, nes vidutiniškai surenka daugiau įmokų nei išmoka žaloms padengti. Vis dėlto dauguma mūsų mielai mokame draudimą, kad numalšintume baimę prarasti namus, automobilį ar telefoną – net jei statistiškai tai „nuostolingas sandoris“.
Baimė taip pat pasireiškia versle ir investavime – ji atbaido kai kuriuos žmones nuo savo verslo pradžios ar investicijų į akcijų rinką, arba skatina juos parduoti investicijas vos pasirodžius pirmiems nuosmukio ženklams.
2. Godumas
Godumas gali paskatinti rizikuoti per daug, siekiant greito ir didelio pelno. Lyginant su kitomis emocijomis, godumas atrodo labiau „paskaičiuotas“, tačiau vis tiek yra emocinis impulsas.
Tyrimai rodo, kad kai žmogui duodama pinigų ir pasiūloma juos pasidalyti arba pasilikti sau, spontaniška reakcija dažnai būna dosnumas. Tačiau jei žmogui suteikiama laiko pagalvoti – sprendimas tampa godus.
Baimė verčia pervertinti neigiamų pasekmių tikimybę, o godumas – ją neįvertinti. Godumas skatina „greito praturtėjimo“ mąstymą: lošimus, spekuliacijas kriptovaliutomis, loterijos bilietų pirkimą. Kai kurie ekonomistai net juokauja, kad loterijos bilietas – tai „mokestis už kvailumą“.
Godumas taip pat gali priversti ignoruoti riziką, susitelkti tik į galimą pelną ir svajoti, kaip jausimės „kai pagaliau pasiseks“.
3. Nerimas ir depresija
Nerimas bei depresija veikia kitaip nei baimė ar godumas. Šios emocijos dažnai sukelia vadinamąją sprendimų paralyžiaus būseną.
Dažniausiai ji kyla dėl santykių nestabilumo, problemų darbe ar blogų ankstesnių finansinių sprendimų. Nerimas ir depresija gali paskatinti vengti sprendimų dėl pinigų – atidėlioti biudžeto planavimą, investavimą ar skolų grąžinimą.
Kartais toks delsimas gali būti net naudingas – pavyzdžiui, padeda išvengti impulsyvių pirkinių. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje sprendimų paralyžius gali pakenkti: vėluojama pradėti kaupti pensijai arba paliekamos neapmokėtos skolos su augančiomis palūkanomis.
Kaip priimti geresnius finansinius sprendimus
Finansiniai sprendimai, kaip ir bet kurie kiti, gali kilti tiek iš proto, tiek iš širdies. Prieš priimdami sprendimą, paklauskite savęs:
- Ar tai emocinis, ar logiškas sprendimas?
- Ar mano emocijos neleidžia pasinaudoti gera galimybe, nes bijau rizikuoti?
- Ar emocijos manęs nepernelyg užveda, todėl ignoruoju riziką?
- Ar „sprendimų paralyžius“ dar labiau neblogina situacijos?
Suprasti, kaip emocijos veikia jūsų finansinius pasirinkimus, – tai galingas įrankis. Kitą kartą, kai atsidursite kryžkelėje dėl pinigų, paklauskite savęs: kokį vaidmenį čia atlieka mano emocijos?
Tai gali padėti priimti išmintingiausią sprendimą.
Parengta pagal Psychologytoday.
