Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) padidinimas nuo 20 iki 22 procentų turėtų papildyti valstybės biudžetą maždaug 1 trln. rublių (apie 12,3 mlrd. JAV dolerių). Šis pakeitimas jau keliauja per Rusijos parlamentą ir turėtų įsigalioti nuo sausio 1 dienos.
Be to, iki 2028 metų metinės apyvartos ribą, nuo kurios verslas privalo rinkti PVM, planuojama sumažinti iki vos 10 mln. rublių (apie 123 tūkst. JAV dolerių) — nuo dabartinių 60 mln. rublių (739 tūkst. dolerių). Šis pokytis iš dalies nukreiptas prieš mokesčių vengimo schemas, kai įmonės dirbtinai skaidomos, kad išvengtų prievolės.
Tačiau jis smogs ir anksčiau nuo PVM atleistiems smulkiesiems verslams — parduotuvėlėms, grožio salonams.
Vyriausybė taip pat siūlo didinti mokesčius stipriesiems gėrimams, vynui, alui, cigaretėms ir elektroninėms cigaretėms. Pavyzdžiui, mokestis už stipriuosius gėrimus, tokius kaip degtinė, padidėtų 84 rubliais už litrą gryno alkoholio — tai reikštų apie 17 rublių (20 JAV centų) už pusės litro butelį. Brangs ir vairuotojo pažymėjimų keitimas, tarptautinių vairuotojo pažymėjimų išdavimas, o svarbi lengvata importuojamiems automobiliams bus panaikinta.
Vyriausybė taip pat svarsto technologijų mokestį išmaniajai įrangai, įskaitant telefonus ir nešiojamuosius kompiuterius — iki 5 000 rublių (61,50 dolerio) brangiausiems gaminiams, rašo „Kommersant“.
PVM padidinimas prisideda prie kitų pokyčių, susijusių su perdirbimo mokesčiu, mokamu registruojant automobilius — ši priemonė labiausiai paveiks brangius importuojamus automobilius. Nuo gruodžio 1 dienos fiziniai asmenys nebegali pasinaudoti lengvatiniu 3 400 rublių (42 dolerių) tarifu automobiliams, turintiems daugiau nei 160 arklio galių, ir privalo mokėti komercinį tarifą, kuris gali siekti šimtus tūkstančių rublių — tūkstančius dolerių — už automobilį.
Rusijos ekonomika metų pradžioje smuko, o šiemet, vyriausybės vertinimu, augs tik apie 1 proc., po daugiau kaip 4 proc. augimo 2023 ir 2024 metais. Augimą slopina aukštos centrinio banko palūkanų normos — šiuo metu 16,5 proc. — siekiant suvaldyti 8 proc. infliaciją, kurią didina masinės karinės išlaidos. Naftos pajamos smuko maždaug 20 proc. – daugiausia dėl mažesnių pasaulinių kainų, teigia Kyjivo ekonomikos mokyklos analitikai. Vakarų sankcijos, įvestos dėl karo prieš Ukrainą, toliau slopina augimą.
Dėl to šių metų biudžeto deficitas buvo padidintas nuo 0,5 proc. iki 2,6 proc., palyginti su 1,7 proc. pernai. Tai neatrodo daug, palyginti su kitomis šalimis, tačiau Rusija negali skolintis tarptautinėse rinkose ir turi remtis vidaus bankais.
