Jo teigimu, vis dėlto tai dar nereiškia, jog euro zonos centrinis bankas būtent tiek palūkanas ir padidins.
„Dažnai rinkos yra tam tikras indikatorius. Šiuo metu jose yra įkainoti du palūkanų normų didinimai po 25 bazinius punktus šiais metais. Dar svyruojama dėl trečiojo. Kartais jis įkainotas, kartais ne – nuotaikos keičiasi. Ar būtinai taip turi ir įvykti? Nebūtinai“, – portalui lrt.lt trečiadienį išplatintame interviu sakė G.Šimkus.
Pasak jo, dabartinis ekonominis fonas yra sunkiai prognozuojamas, pirmiausia dėl karo Artimuosiuose Rytuose, o palūkanų normų didinimas ekonomiką paveiktų „su tam tikru atidėjimu“.
„Stebint galingiausios pasaulio valstybės (JAV – BNS) veiksmus, labai sunku įvertinti, kas gali įvykti. Pinigų politika veikia vidutiniu laikotarpiu – 1 ar 2 metų perspektyvoje. Todėl tai, ką dabar darytum, niekaip nepaveiktų to, ką matysime kitą mėnesį“, – sakė G.Šimkus.
G.Šimkus anksčiau yra sakęs, jog „niekas nežino“, kada ECB nuspręs palūkanas koreguoti, kadangi, esant įtemptai euro zonos ekonominei padėčiai, prognozuoti būsimus ECB judesius nuo neutralios 2 proc. palūkanų normų ribos sunku.
Pasak jo, ECB ateityje gali tiek mažinti, tiek didinti bazines palūkanų normas – tokie šansai yra lygūs, o ECB reikia elgtis atsargiai. G.Šimkaus teigimu, nors euro zonos ekonomika parodė atsparumą ir didesnį aktyvumą, ji toliau bus veikiama geopolitinių iššūkių ir ekonominių neapibrėžtumų.
Karo Artimuosiuose Rytuose pasekmes vertinantis ECB kovo 19 dieną nepakeitė pagrindinių palūkanų normų, tačiau įspėjo apie didesnę infliaciją ir mažesnį ekonomikos augimą dėl karo.
Vasario pabaigoje prasidėjęs JAV ir Izraelio konfliktas su Iranu sukėlė naftos ir dujų kainų šuolį dėl beveik visiškai uždaryto itin svarbaus Hormūzo sąsiaurio ir atakų prieš energetikos objektus Persijos įlankoje.
