Sankcijos Rusijai: Maskva skelbia sumokėjusi 117 mln. dolerių palūkanų – jei jie bus įskaityti, defolto kol kas išvengs

Rusijos ir Europos bendra Marso tyrimų misija, per kurią į Raudonąją planetą turėjo būti nuskraidintas marsaeigis, įšaldoma dėl Maskvos invazijos į Ukrainą ir jos „tragiškų pasekmių“, ketvirtadienį pranešė Europos kosmoso agentūra (EKA).

„Giliai apgailestaujame dėl žmonių aukų ir agresijos prieš Ukrainą tragiškų pasekmių“, – sakoma agentūros pranešime, kuriuo patvirtinamas misijos „ExoMars“  mission.

Maskva savo ruožtu pareiškė apgailestaujanti dėl šio sprendimo.

„Iš tikrųjų tai labai kartus visiems kosmoso entuziastams įvykis. Tai reiškia, kad 2022-ųjų rugsėjį bendra Rusijos ir Europos misija į Marsą atšaukiama“, – per platformą „Telegram“ rašė Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas.

Jis pridūrė, kad Rusija „šią tyrimų ekspediciją surengs savarankiškai“.

Planuota, kad rugsėjį Rusijos nešančioji raketa iškels nuleidžiamąjį modulį ir marsaeigį. Pastarasis turėjo daryti grunto gręžinius ir ieškoti potencialių gyvybės pėdsakų.

Tačiau Europos Sąjungai įvedus Rusijai sankcijų dėl karo Ukrainoje „Roskosmos“ sustabdė raketų startus ir atšaukė daugiau kaip savo darbuotojų iš Europos kosmodromo Prancūzijos Gvianoje.

Ketvirtadienį EKA valdybos paskelbtame pareiškime sakoma, kad agentūros generalinis direktorius dabar „atliks paspartintą techninių aspektų tyrimą, kad būtų geriau apibrėžtos prieinamos galimybės įgyvendinti marsaeigio „ExoMars“ misiją“.

Iš pradžių „ExoMars“ planuota paleisti 2020 metais, bet startas buvo atidėtas dėl COVID-19 pandemijos.

Raketa „Sojuz“ turėjo pakilti iš Baikonuro kosmodromo Kazachstane ir iškelti Rusijos sukonstruotą nusileidimo modulį „Kazačiok“.

Kad taptų įmanoma nuskraidinti į kosmosą marsaeigį „Rosalind Franklin“, pavadintą anglų chemikės ir DNR tyrimų pionierės vardu, misiją reikėtų iš pagrindų perplanuoti. Be to, raketos startui tinkamas laikas atsiveria tik maždaug kas dvejus metus.

Visos kitos EKA misijos, per kurias naudojamos rusiškos raketos „Sojuz“, taip pat buvo įšaldytos, nurodė agentūra.

Be kita ko, šios raketos turėjo iškelti du Europos navigacinės sistemos „Galileo“ palydovus, kosminį teleskopą „Euclid“, taip pat Europos ir Japonijos sukurtą Žemės stebėjimų palydovą „EarthCARE“.

EKA pranešime sakoma, kad „Tarptautinės kosminės stoties (TKS) programa toliau veikia kaip įprasta“.

Praeitą savaitę D.Rogozinas perspėjo, kad dėl Vakarų sankcijų Rusijai TKS gali nukristi ant Žemės.

Be to, nuogastauta, kad didėjant įtampai tarp JAV ir Rusijos amerikietis astronautas Markas Vande Hei, turintis vėliau šį mėnesį grįžti iš TKS į Žemę erdvėlaivio „Sojuz“ kapsule, bus paliktas stotyje.

Karas Ukrainoje gali sumažinti pasaulio ekonomikos augimą „daugiau nei 1 procentiniu punktu“ per pirmuosius metus po invazijos, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitoje.

Karo poveikis, „jei tęsis“, gali sukelti „gilią recesiją Rusijoje ir padidintų pasaulinę vartotojų kainų infliaciją maždaug 2,5 procentinio punkto“, sakoma organizacijos ataskaitoje.

EBPO duomenimis, didžiausias ekonominis poveikis, neskaitant Rusijos ir Ukrainos, labiausiai pasijus Europoje, o euro zonoje poveikis bendrojo vidaus produkto (BVP) plėtrai sieks iki 1,4 procentinio punkto.

Europos žemynas yra labai priklausomas nuo žaliavų, maisto ir energijos tiekimo iš Rusijos ir Ukrainos, o dėl karo šių prekių kainos smarkiai išaugo.

Šalys, „kurios turi bendrą sieną arba su Rusija, arba su Ukraina“, labiausiai pajus poveikį. Kartu į jas plūsta didžiausi pabėgėlių srautai iš Ukrainos, pažymėjo EBPO.

Vyriausybės galėtų sušvelninti poveikį ekonomikai teikdamos „tikslinę fiskalinę paramą“ ir dedamos pastangas neskatinti kainų kilimo.

Papildomas postūmis infliacijai kyla tuo metu, kai kainų kilimo tempas visame pasaulyje ir taip yra padidėjęs.

Trečiadienį JAV Federalinio rezervo sistema pranešė ketvirtadaliu punkto padidinusi bazinę palūkanų normą, mėgindama sustabdyti sparčiai augančią infliaciją.

Centriniai bankai turėtų tęsti savo prieškrizinę politiką, reaguodami į konflikto sukeltą neapibrėžtumą, nurodė EBPO.

Organizacija taip pat perspėjo apie „staigų skurdo ir bado didėjimą“, ypač besivystančiose šalyse, kurį gali sukelti visiškai nutrauktas kviečių tiekimas iš Rusijos ir Ukrainos.

Reaguodama į besitęsiantį Rusijos valdžios karą prieš Ukrainą „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) Grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ sustabdė visų bendrovei priklausančių bendram naudojimui skirtų vagonų teikimą pakrovai ir gabenimą tiek į Baltarusiją ir Rusiją, tiek į kitas valstybes tranzitu per šias šalis.

Bendrovė taip pat sustabdė klientams išnuomotų vagonų gabenimą į Rusiją –  tai reiškia, kad sustabdytas viso „LTG Cargo“ vagonų parko judėjimas į Rusiją. Siekdama pasiruošti grūdų sezonui ir apsaugoti Lietuvos klientų interesus,  „LTG Cargo“ taip pat sustabdė jai priklausančių bei klientams išnuomotų grūdvežių ir mineralvežių vagonų išsiuntimą iš Lietuvos visomis kryptimis, išskyrus į Latviją ir Estiją.

Kaip ir iki šiol, draudžiama gabenti krovinius, kurie yra susiję su ES sankcionuojamais asmenimis. Apie tai bendrovė jau informavo klientus.

LTG Cargo nuotr. /LTG Cargo

„Vienareikšmiškai smerkiame valstybių agresorių karinius veiksmus prieš Ukrainą. Įgyvendinamais veiksmais mažiname sąsajas su Rusija ir Baltarusija bei siekiame užkirsti kelią bendrovės turto panaudojimui jų tikslams. Su krovinių gabenimu susijusios aplinkybės nuolat kinta, todėl toliau detaliai analizuojame ir vertiname Rusijos karo poveikį savo veiklai bei taikome kompleksinius veiksmus, kuriais įgyvendinamos ES sankcijos“, – teigia Eglė Šimė, „LTG Cargo“ generalinė direktorė.

Tuo metu privačiais vagonais krovinius vežantiems klientams „LTG Cargo“ rekomenduoja įvertinti rizikas ir susilaikyti nuo krovinių gabenimo šiomis kryptimis.

„LTG Cargo“ dar anksčiau kreipėsi į „Rusijos geležinkelius“ ir „Baltarusijos geležinkelius“ reikalaudama skubiai sugrąžinti Lietuvos bendrovei priklausančius vagonus. Skubus vagonų grąžinimas įvestas ir vagonams, kurie per šias šalis vyksta tranzitu. Nors situacija yra dinamiška, pastebima, kad šiomis dienomis vagonai pradeda judėti į Lietuvą.

Dėl tarptautinių sankcijų į Ukrainą įsiveržusiai Rusijai labiausiai iš didžiųjų Latvijos uostų gali nukentėti Ventspilis, vertinant pagal blogiausius įvykių raidos scenarijus, pareiškė Latvijos susisiekimo ministras.

„Blogiausiu atveju krova Ventspilio uoste gali sumažėti dviem trečdaliais, Rygos uoste – 45 proc., o Liepojos uoste – 20-30 proc.“, – Talis Linkaitis.

Jis pabrėžė, kad tai yra preliminarūs vertinimai, o labai daug kas priklausys nuo aplinkybių.

T.Linkaits sakė, kad visoms Susisiekimo ministerijai pavaldžioms įmonėms nurodyta pateikti preliminarius situacijos ir galimų pasekmių vertinimus.

„Turiu pasakyti, kad uostai yra šiek tiek geresnėje padėtyje, nes Latvijos ekonomikai reikia žaliavų, ir nesvarbu, ar jos būtų iš Rusijos, ar iš kitų šalių. Akivaizdu, kad didžioji šių žaliavų dalis atgabenama jūra, tai yra jos importuojamos ir perkraunamos uostuose. Žinoma, tai nereiškia, kad poveikis bus nedidelis“, – pridūrė ministras.

Rusijos didžiausios krovinių aviakompanijos „Volga-Dnepr“ lėktuvai visiškai nustojo skraidyti, ketvirtadienį rašo Rusijos leidinys „Kommersant“.

Anot jo, taip nutiko pirmiausia todėl, kad Europos priežiūros institucijos uždraudė veiklą dviejų Europos bendrovių, priklausančių „Volga-Dnepr“ grupei ir įkurtų Rusijos piliečio Aleksejaus Isaikino.

Pasak „Kommersant“, Jungtinės Karalystės ir Vokietijos aviacijos reguliavimo institucijos uždraudė Britanijoje registruotos „CargoLogicAir“ ir Vokietijoje „CargoLogic Germany“ veiklą dar kovo 10 dieną. Draudimas buvo grindžiamas A.Isaikino Rusijos pilietybe.

Be to, „Volga-Dnepr“ grupės orlaiviai kelias dienas nebeskraido ir dėl rimtų perdraudimo problemų.

Rusijos civilinės aviacijos agentūros („Rosaviacija“) duomenimis, pirmąjį šių metų mėnesį „Volga-Dnepr“ užėmė 47 proc. Rusijos krovinių gabenimo lėktuvais rinkos. Šios grupės lėktuvai kasdien atlikdavo po kelias dešimtis skrydžių.

Pekinas imsis visų būtinų priemonių, kad apsaugotų Kinijos įmones nuo kitų vyriausybių veiksmų, susijusių su Rusijai įvestomis sankcijomis, ketvirtadienį sakė vienas Kinijos prekybos ministerijos pareigūnas.

Ministerijos atstovas Gao Fengas taip atsakė į klausimus dėl JAV perspėjimų, kad Kinijos bendrovės sulauktų „pasekmių“, jeigu mėgintų apeiti Maskvai taikomas sankcijas.

123RF.com nuotr./Kinijos vėliava, Rusijos vėliava

Atstovas sakė, kad Kinija nepritaria jokioms vienašališkoms sankcijoms iš „ilgų rankų jurisdikcijai“, nepagrįstai tarptautine teise.

„Ekonominių sankcijų įvedimas ne vien neišspręs saugumo problemų, bet ir pakenks įprastam žmonių gyvenimui paveiktose šalyse, trikdys pasaulinę rinką ir dar labiau sulėtins pasaulio ekonomiką“, – kalbėjo Gao Fengas.

Pasak jo, Kinija imsis visų priemonių, būtinų jos įprastos prekybos interesams ir Kinijos bendrovių teisėms bei interesams apsaugoti, bet daugiau detalių nepateikė.

Naftos kainos ketvirtadienį šoktelėjo, skatinamos įtampos, susijusios su svarbia naftos gamintoja Rusija, o prekybininkams taip pat stebint centrinių bankų sprendimus dėl palūkanų ir Kinijai pažadėjus paremti nestabilias rinkas.

„Brent“ rūšies naftos kaina šoktelėjo daugiau nei 4 proc. ir vėl viršijo 100 JAV dolerių už barelį lygį, pasiekdama maždaug 102,95 JAV dolerio už barelį, kai Rusijai atmetė Jungtinių Tautų aukščiausios instancijos teismo įpareigojimą Rusijai sustabdyti karinį puolimą Ukrainoje, Tarptautiniam Teisingumo Teismui (TTT) ankstesnę dieną paskelbus atitinkamą nutartį.

„West Texas Intermediate“ (WTI) nafta pabrango 4,5 percent iki 99,27 JAV dolerio už barelį.

„Rusijos invazija vis dar diktuoja kainų veiksnius <...> atsižvelgiant į Rusijos pasaulinę svarbą tiekimo požiūriu,“ – naujienų agentūrai AFP teigė „Interactive Investor“ investicijų vadovė Victoria Scholar.

Tuo metu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ataskaitoje teigiama, kad karo Ukrainoje padariniai gali sumažinti pasaulio ekonomikos augimą „daugiau nei 1 procentiniu punktu“ per pirmuosius metus po invazijos.

Poveikis, „jei jis išliks“, sukels „gilią recesiją Rusijoje“ ir toliau didins pasaulinę vartotojų kainų infliaciją maždaug 2,5 procentinio punkto, pridūrė organizacija.

Įspėjimas buvo paskelbtas Rusijos finansų ministerijai pareiškus, kad sumokėjo palūkanas už dvi obligacijų JAV doleriais emisijas, taip išvengdama įsipareigojimų nevykdymo precedento neturinčių sankcijos fone.

Rusijos oligarchui Mikhailui Fridmanui, valdančiam korporaciją „Alfa Group“, kuriai priklauso vienas didžiausių Rusijos bankų „Alfa Bank“, Europos Sąjunga (ES) sankcijas pritaikė vasario 28 dieną.

Išskirtiniame interviu „Bloomberg Businessweek“ M.Fridmanas tvirtino, kad tokių milijardierių, kaip jis, baudimas, rodo ES nesupratimą, kaip iš tikrųjų veikia valdžia Rusijoje. Jis sako, kad jei sankcijų tikslas yra motyvuoti tokius žmones, kaip jis, daryti spaudimą Vladimirui Putinui, „tai yra dar blogiau nei nerealu“.

„Aš niekada nedirbau jokioje valstybinėje įmonėje ar valstybinėse pareigose. Jei žmonės, kurie vadovauja ES, mano, kad dėl sankcijų aš galiu kreiptis į poną Putiną ir pasakyti jam, kad jis sustabdytų karą – ir tai suveiks, tuomet bijau, kad visi patekome į didelę bėdą. Tai reiškia, kad tie, kurie priima šį sprendimą, nieko nesupranta apie tai, kaip veikia Rusija. O tai yra pavojinga“, – interviu teigė M.Fridmanas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Michailas Fridmanas

Interviu „Bloomberg Businessweek“ Rusijos oligarchas taip pat pasidalijo, kaip sekasi gyventi milijardieriui, neturint gynų ir negalint sumokėti net namų tvarkytojai. Kai sankcijas M.Fridmanui pritaikė ir Jungtinė Karalystė, kur Rusijos oligarchas gyvena, lėšos buvo įšaldytos ir paskutinė jo veikusioje banko kortelėje. 

Rusijos invazija į Ukrainą turės didelį poveikį Vokietijos ekonomikai ir gali sumažinti augimą 2022 metais prognozę beveik per pusę – kaip prognozuojama, iki 2,1 proc., ketvirtadienį paskelbė ekonomikos institutas IfW.

„Neįvykus stipriam popandeminiam postūmiui, Vokietijos ekonomika šiais metais išgyvens nuosmukį,“ – mano IfW viceprezidentas Stefanas Koothsas.

Karas Europos Sąjungos pakraštyje Vokietijai šiemet ir kitais metais atsieis apie 90 mlrd. eurų, nurodė IfW, pirmasis paskelbęs prognozes nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą vasario 24 dieną.

„Karo Ukrainoje poveikis antrąjį pusmetį atitolins grįžimą į iki koronaviruso pandemijos buvusį lygį,“ – sakoma paskelbtame pranešime, kuriame priduriama, kad gamybos pajėgumai iki metų pabaigos nebus visiškai išnaudoti, nes kils tiekimo grandinių ir paklausos sutrikimų.

Anksčiau buvo prognozuota, kad Vokietijos ekonomika šiemet augs 4 procentais.

Tuo pačiu metu didžiausiai Europos ekonomikai teks kovoti su staigiu vartotojų kainų šuoliu, kuris gali siekti iki 5,8 proc. – toks lygis neregėtas nuo Vokietijos susijungimo.

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ netiesiogiai valdoma rusiškos elektros tiekėja „Inter RAO Lietuva“ teigia vis dar neturinti informacijos apie areštuotas sąskaitas. Siekdama išvengti neaiškumų įmonė žada kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją.

„Kovo 16 dieną kai kuriose masinės informacijos priemonėse buvo paskelbta, kad „Inter RAO Lietuvos“ (...) galimybė disponuoti sąskaitomis yra apribota, tačiau bendrovė neturi informacijos, kad jai ar jos dukterinėms įmonėms būtų taikomos ribojamos priemonės (...) atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi“, – per Varšuvos vertybinių popierių biržą, kur prekiaujama įmonės akcijomis, pranešė bendrovė. 

Gavusi informacijos iš URM, bendrovė žada apie tai informuoti investuotojus. 

Trečiadienį Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) patvirtino, jog „Inter RAO“ kontroliuojama „Inter RAO Lietuva“ negali disponuoti bankų sąskaitomis.

Lukas Balandis / BNS nuotr./AB „INTER RAO Lietuva“

„Inter RAO Lietuvos“ 51 proc. paketas priklauso Suomijoje registruotai „RAO Nordic“, o šią valdo „Inter RAO“ – jos direktorių tarybai pirmininkauja Vakarų sankcionuojamas Rusijos oligarchas Igoris Sečinas, dėl savo ryšių su Kremliumi patekęs į sąrašą asmenų, kuriems dėl karo Ukrainoje taikomos ES sankcijos.

Nuo ketvirtadienio „Inter RAO Lietuvos“ akcijos taip pat bus išbrauktos iš prekybos „First North“ užsienio akcijų prekybos sąrašo, pranešė „Nasdaq“ Vilniaus birža.

Honkongo oro vežėja „Cathay Pacific“ nebevykdo skrydžių per Rusijos oro erdvę, ketvirtadienį pranešė oro transporto bendrovė, rašo CNN.

„Reguliariai peržiūrime savo vidinius skrydžių maršrutus, taip pat atsižvelgiame į kitų šalių teikiamą informaciją. Šiuo metu neskraidome per Rusijos oro erdvę“, - sakoma „Cathay Pacific“ pareiškime CNN.

Vasario pabaigoje Europos Sąjunga uždarė visą savo 27 šalių oro erdvę Rusijos lėktuvams.

Reaguodama į ES draudimą, Rusijos civilinės aviacijos administracija uždarė savo oro erdvę 36 šalių vežėjams. 

Rusijos finansų ministerija ketvirtadienį pranešė sumokėjusi palūkanas už dvi obligacijų emisijas, tokiu būdu kol kas išvengdama techninio defolto precedento neturinčios Vakarų sankcijų bangos, susijusios su invazija į Ukrainą, fone.

„Mokėjimo, kurio terminas buvo kovo 15 dieną, nurodymas <...> 117,2 mln. JAV dolerių sumai buvo išsiųstas į banko korespondentinę sąskaitą kovo 14 dieną ir įvykdytas,“ – sakoma ministerijos pranešime.

Ministerija pridūrė, kad pateiks „papildomos informacijos“ dėl lėšų įskaitymo.

Tačiau „Financial Times“ teigia, kad dar nėra aišku, ar mokėjimas pasieks investuotojus. 

Trečiadienį Rusija pranešė paprašiusi vieno amerikiečių banko apdoroti mokėjimus už dvi JAV doleriais denominuotas obligacijų emisijas.

Sankcijos dėl Maskvos Ukrainoje sukelto karo yra nukreiptos į Rusijos 300 mlrd. JAV dolerių vertės atsargas, laikomas užsienyje.

Neturėdama prieigos prie šių lėšų, manoma, Rusija gali būti nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimų.

Finansų ministras Antonas Siluanovas perspėjo, kad valstybės skola prireikus gali būti sumokėta rubliais.

Šią savaitę mokėtinos palūkanos turėjo būti mokamos JAV doleriais.

Pasak „Fitch Ratings“, jei mokėjimas būtų atliktas rubliais, pasibaigus 30 dienų lengvatiniam laikotarpiui būtų laikoma, jog įsipareigojimai neįvykdyti.

Visgi investicinės bendrovės „JPMorgan“ analitikai teigė, kad JAV sankcijos neturėtų apriboti Rusijos galimybių aptarnauti savo skolą.

JAV iždas taip pat teigė, kad palūkanų mokėjimai Amerikos subjektams „leidžiami iki gegužės 25 dienos“.

Tęsiantis karui Ukrainoje, investicinį auksą siūlančios įmonės Lietuvoje stebi milžinišką gyventojų susidomėjimą aukso luitais bei monetomis. „Tokio bumo dar nėra buvę“, – 15min sakė bendrovės „Florinus“, turinčios didelį tauriųjų metalų asortimentą, vadovas Žilvinas Leškevičius.

Paklausiausi yra 30–50 gramų luitai, tačiau noriai perkami ir didesni. Visgi ekspertas sako, kad nereikėtų galvoti, jog auksas išgelbės nuo infliacijos ir vadina jį „spekuliacine valiuta“.

PLAČIAU SKAITYKITE: Aukso karštinė: gyventojai šluoja luitus, monetas, o ekspertas įspėja – tai baimės valiuta 

Jungtinės Valstijos didina suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimą Europai, nusprendusiai mažinti priklausomybę nuo dujų iš Rusijos dėl jos agresyvumo ir sukelto karo Ukrainoje, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.

JAV Energetikos departamentas pranešė trečiadienį išdavęs du ilgalaikius leidimus eksportuoti papildomus SGD kiekius iš terminalų Meksikos įlankos pakrantėje.

„Hoegh LNG“ nuotr./„Independence“

Jie leis bendrovei „Cheniere Energy“ eksportuoti 20,4 mln. kubinių metrų per dieną iš terminalų „Sabine Pass“ Luizianoje ir „Corpus Christi“ Teksase į valstybes, kurios nėra sudariusios laisvosios prekybos susitarimų su Jungtinėmis Valstijomis, įskaitant visas Europos šalis, sakoma dokumente.

Iki šiol SGD iš šių terminalų buvo leidžiama gabenti tik laisvosios prekybos susitarimus su JAV sudariusios šalims – Kanadai, Meksikai, Australijai ir kelioms Azijos, Artimųjų Rytų, Centrinės ir Pietų Amerikos valstybėms.

„Jungtinių Valstijų SGD išlieka svarbia pasaulinio energetinio saugumo sudedamąja dalimi, o Energetikos departamentas ir toliau siekia rasti būdų padėti mūsų sąjungininkėms ir prekybos partnerėms apsirūpinti reikiama energija“, – pažymima pranešime.

JAV energetikos departamentas konstatavo, kad Jungtinės Valstijos šiuo metu yra didžiausios SGD eksportuotojos, o iki metų pabaigos jų pasiūlą turėtų padidinti dar penktadaliu, pradėjusios naudoti naujus pajėgumus. Pranešime taip pat pažymima, jog pirmąjį šių metų mėnesį Europa daugiau negi pusę SGD importavo iš JAV.

Dėl karo Ukrainoje Vakarams uždarius savo oro erdvę Rusijos vežėjams bei Kremliui ėmusis atsakomųjų veiksmų, tranzitinių skrydžių per Lietuvą sumažėjo perpus, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

„Kas Lietuvoje pasikeitė, tai tranzitinių skrydžių skaičius. (...) Tranzitinių skrydžių per Lietuvą skaičius sumažėjo 50–60 proc. kažkur“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė politikas.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Pašto ženklo pristatymas

Ministro teigimu, šioje srityje dėl įvestų ribojimų Lietuva yra viena labiausiai paveiktų šalių Europos Sąjungoje.

„Nes tranzitinius skrydžius aptarnauja daug įmonių, Oro navigacija, iš to pajamas gauna ir tam tikros kitos institucijos“, – kalbėjo M.Skuodis.

Po kritikos, kad Serbijos oro linijos „Air Serbia“ pelnosi iš karo Ukrainoje ir vykdo daugiau skrydžių Rusijos kryptimi, Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius pranešė, kad „Air Serbia“ per dieną vėl vykdys tik vieną skrydį į Maskvą. Apie tai rašo naujienų agentūra AP. Visgi oro linijos vykdo daugiau skrydžių į Rusijos sostinę – ketvirtadienį numatyti du, penktadienį – trys.

Plačiau skaitykite ČIA.

123RF.com nuotr./Oro linijos „Air Serbia“

Austrijos bankas „Raiffeisen Bank International“, trečdalį savo pelno gaunantis iš Rusijos, svarsto galimybę pasitraukti iš šios šalies, praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai jo vadovas įsipareigojo likti šalyje.

Kreditorius, kuris Rusijoje turi 4,2 mln. klientų ir 9 400 darbuotojų, ketvirtadienio rytą pranešė, kad po invazijos į Ukrainą svarsto visas savo dukterinės įmonės galimybes, rašo „Financial Times“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Raiffeisen“ bankas

„Ši beprecedentė situacija verčia RBI apsvarstyti savo poziciją Rusijoje. Todėl mes vertiname visas strategines „Raiffeisenbank Russia“ ateities galimybes, įskaitant ir kruopščiai valdomą pasitraukimą iš „Raiffeisenbank“ Rusijoje“, – sakė „Raiffeisen“ vyriausiasis vykdomasis direktorius Johannas Stroblas.

Vos prieš dvi savaites J.Stroblas investuotojams sakė: „Labai svarbu, kad jūs suprastumėte, jog mes nesiruošiame pasitraukti“.

Ukrainos valstybinė finansų priežiūros tarnyba kreipėsi į Tarptautinę kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimo prevencijos organizaciją (FATF), ragindama įtraukti Baltarusiją į „juodąjį“ sąrašą.

„Kreipiamės prašydami pripažinti Baltarusiją šalimi, kuri savo veiksmais platina masinio naikinimo ginklus, ir nuspręsti įtraukti ją į FATF sankcijų sąrašą“, – rašoma Ukrainos tarnybos laiške šiai tarptautinei organizacijai.

FARF buvo įkurta 1989-aisiais Didžiojo septyneto (G-7) valstybių iniciatyva, siekiant plėtoti kovos su pinigų plovimu politiką, o 2001 metais jos įgaliojimai buvo išplėsti, įtraukiant terorizmo finansavimo užkardymą.

„Iš esmės, Baltarusijos teritorija naudojama kaip tramplinas Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą, ir tai remia bei skatina Baltarusijos politinė vadovybė“, – teigiama Ukrainos kreipimesi FATF.

Be to, Ukrainos tarnyba paragino „Egmonto grupės“ – neformalios pasaulio finansinės žvalgybos padalinių asociacijos – vadovybę nutraukti Baltarusijos prieigą prie saugaus ryšio kanalų bei pašalinti ją iš organizacijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dėl dekretą „Dėl virtualių aktyvų“, kuriuo Ukrainoje pradedama kurti legali virtualaus turto, įskaitant kriptovaliutų, rinka.

Skaitmeninės transformacijos ministras Mykola Fiodorovas, komentuodamas šį prezidento dekretą, pabrėžė: „Dedame legalios virtualių aktyvų Ukrainoje rinkos pamatus, išvedame kriptovaliutų sektorių iš šešėlio“.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Pasak ministro, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kriptovaliutos tapo galinga priemone pritraukti papildomą paramą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms – per tris karo savaites Ukrainos kriptovaliutų fondas pritraukė daugiau kaip 54 mln. JAV dolerių vertės įplaukų.

„Pokyčiai, kurių tikimasi priėmus naująjį įstatymą – Ukrainoje teisėtai veiks tradicinių užsienio valiutų ir kriptovaliutų biržos, bankai galės atidaryti kriptovaliutų kompanijų sąskaitas, ukrainiečiai galės apsaugoti savo santaupas virtualiais aktyvais, o valstybė užtikrins teisinę virtualių aktyvų apsaugą“, – pareiškė ministras.

M. Fiodorovas pridūrė, kad kriptovaliutų rinka yra vienas dinamiškiausių skaitmeninės ekonomikos sektorių – pernai jos tarptautinė kapitalizacija išaugo iki 3 trln. JAV dolerių.

Europos Sąjunga trečiadienį užbaigė Rusijos karo niokojamos Ukrainos elektros energijos sistemos prijungimą prie bendrų Europos tinklų, įgyvendindama vos kiek daugiau nei prieš porą savaičių Kijevui duotą pažadą.

„Šioje srityje Ukraina dabar yra Europos dalis“, – Europos Komisijos pranešime cituojama energetikos komisarė Kadri Simson.

Ji pridūrė, kad prie Europos vieningos elektros perdavimo sistemos prijungta ir Moldova, kurios dalį kontroliuoja Kremliaus remiami separatistai.

„ES ir toliau rems Ukrainą energetikoje, užtikrindama atbulinį dujų srautą bei elektros energijos tiekimą, kurios jai labai reikia“, – pabrėžė K.Simson.

Vasario 28-ąją ES narių energetikos ministrai paskelbė, kad sujungs 27 valstybių bloko elektros tinklą su Ukrainos, jai savąjį atjungus nuo Rusijos, kuri ir toliau apšaudo bei atakuoja jos jėgaines.

Nors šis sujungimas ir kelia pavojų, kad kai kuriose ES dalyse gali sutrikti elektros tiekimas, Briuselis šį žingsnį pristatė kaip solidarumo su Ukraina išraišką, nors ir atmetė Kijevo prašymą kuo greičiau priimti Ukrainą į ES.

„Ukraina, Moldova ir Europa – bendros vertybės, bendra galia ir solidarumas“, – pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

„Palankiai vertinu šiandien žengtą svarbų žingsnį, kad šiais tamsiais laikais būtų įjungta šviesa ir būtų šilti namai, sinchronizuojant Ukrainos ir Moldovos elektros tinklus su ES tinklais. Toliau dirbsime siekdami stabilizuoti jų elektros energijos sistemas“, – sakė ji.

Savo ruožtu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad nuo šiol jo šalis tapo „ES energetikos sąjungos nare“, ir padėkojo už tai.