Reinoldijus Šarkinas informavo, kad specialiosios tarnybos tiria, kas pradėjo siuntinėti trumpąsias mobiliųjų telefonų žinutes, kuriose raginama atsiimti indėlius iš kai kurių bankų.
Pasak Lietuvos banko vadovo, dauguma žmonių supranta, kad tai gandai, pavojingi finansų stabilumui, bet buvo tokių, kurie neišlaikė ir pasiėmė indėlius. „Praeis kiek laiko, ir tie indėliai sugrįš į bankus, bet žmonės, kurie pasidavė panikai, jau nukentėjo, nes prarado palūkanas“, – sakė Reinoldijus Šarkinas.
Jo teigimu, Lietuvos bankas pasirengęs suteikti šalies komerciniams bankams paskolas, jei kuriam nors iškiltų likvidumo sunkumų. Tačiau šiandien tokių paskolų teikimo poreikio nėra, komerciniai bankai nėra kreipęsi dėl tokios paramos.
Lietuvos banko vadovas minėjo, kad šių metų spalio 1-3 dienomis įmonių indėlių suma komerciniuose Lietuvos bankuose padidėjo 15 mln. Lt, o privačių asmenų – 57 mln. Lt.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas pripažino, kad komerciniai bankai sugriežtino paskolų išdavimą, tačiau pažymėjo, kad verslininkų projektų kreditavimas nemažėja. Patvirtindamas šį teiginį, Reinoldijus Šarkinas nurodė, jog šiemet per pirmuosius aštuonis mėnesius įmonėms bankai suteikė apie 5,2 mlrd. Lt, pernai analogišku laikotarpiu – apie 5 mlrd. Lt.
Reinoldijus Šarkinas sakė, kad Lietuva pasimokė iš 1994-1995 metų bankų krizės. Sukurta griežtos komercinių bankų priežiūros sistema, dabartiniai bankai yra konservatyvūs ir atsargūs, komercinių bankų indėlininkų interesus gina Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, „Swedbank“ (naujas „Hansabanko“ pavadinimas), „DnB Nord“, „Snoras“, Ūkio bankų, „Nordea“ Lietuvos skyriaus vadovai susitikime patvirtino, kad šalies bankai dirba įprastu ritmu.
