Nors investuojančių gyventojų Lietuvoje daugėja, tyrimas atskleidė, jog maždaug 2 iš 5 asmenų yra įsitikinę, kad investavimas turi prasidėti gavus didelę pinigų sumą ar palikimą, pristatydama tyrimo rezultatus pabrėžė Kristina Ruseckienė, SEB banko Taupymo, investavimo ir pensijų paslaugų vadovė.
Lietuvoje buvo apklausta 1200 asmenų. O žaismingas klausimas „ką darytumėte laimėję milijoną?“, atskleidė netikėtą sąsąją. „Net 2 iš 5, t.y. didžioji dalis vis dar galvoja apie investavimą, kaip turtingųjų užsiėmimą; 61 proc. investuotų, jei turėtų laisvų pinigų; latviai lietuvius lenkia 20 proc. Įprotis, kad ivestavimas turi būti suprantamas kaip disciplina dar turi būti ugdomas“, – mano K.Ruseckienė.
„Dėl to tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalyse vis dar gajus mitas, kad investavimui tiesiog nepakanka pinigų, net ir turint pakankamai santaupų“, – sakė K.Ruseckienė,
Pasak jos, tam tikras slenkstis investavimui Lietuvoje kyla ir dėl gyventojų orientacijos į nekilnojamąjį turtą (NT), kur startas paprastai siejamas su didelėmis lėšų sumomis.
Mūsų šalyje 18–74 metų žmonės labiausiai linkę investuoti į NT, trečios pakopos pensijų fondus, investicinį gyvybės draudimą ir akcijas.
Tyrimas atskleidė, kad investuotojais save gali vadinti 54 proc. Lietuvos, 50 proc. Latvijos ir 47 proc. Estijos gyventojų. Žmonės Lietuvoje labiausiai yra įpratę investuoti į NT, trečios pakopos pensijų fondus ir investicinį gyvybės draudimą.
Vienas iš penkių gyventojų Lietuvoje teigia, kad geriausia pradėti investuoti gavus palikimą. Tiek pat žmonių laikosi nuomonės, kad investavimo startas galėtų įvykti gavus pirmąjį darbą.
Taip pat paaiškėjo, kad investuojančių gyventojų dalis Lietuvoje yra didesnė negu Latvijoje ir Estijoje.
TAIP PAT SKAITYKITE: Investuotojų portretas 2025: augantis sąmoningumas ir lūkesčių skirtumai
Skirtingi pasirinkimai
K.Ruseckienė pastebėjo, kad lyginant skirtingo amžiaus gyventojų pasirinkimus, Lietuvoje 18–29 metų žmonės labiausiai domisi bendrovių akcijomis ir į jas investuoja, 30–49 metų asmenys yra linkę investuoti į NT ir trečios pakopos pensijų fondus, o 50–74 metų grupėje populiariausias pasirinkimas yra NT ir investicinis gyvybės draudimas.
Lyginant šių metų apklausos duomenis su pernykščiais, populiarumą tarp investuotojų Lietuvoje labiausiai augino investicinių fondų vienetai.
Šiemet daugiau žmonių investuoja į akcijas, į biržoje prekiaujamus fondus (angl. ETF) ir obligacijas. O investuojančių į kriptovaliutas gretos sumažėjo.
SEB banko duomenimis, jų banko klientai vis daugiau dėmesio skiria investavimui, o pirmą kartą pradėjusių investuoti klientų skaičius 2025 m. pirmą ketvirtį, palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, išaugo net 54 procentais.
Investuoti periodiškai
Tyrimo duomenimis, beveik du trečdaliai (64 proc.) gyventojų palaiko nuomonę, kad investuoti geriau periodiškai – kas mėnesį po 100 eurų, negu vieną kartą per metus nukreipti 1200 eurų sumą.
Ekspertai pastebi, kad investuojant reguliariai, didėja tikimybė išvengti rinkos svyravimo poveikio investicijų vertei.
Periodiškai perkant investicinių vienetų (akcijų, fondo vienetų, ETF ir kt.) skirtingomis kainomis, už aukštą kainą nuperkama mažiau, o už žemą daugiau.
Dėl to vidutinė pirkimo kaina ilgainiui išsilygina, kartu sumažinama rizika investuoti didelę sumą pačiu netinkamiausiu momentu, pavyzdžiui, prieš pat rinkos nuosmukį, kai kaina yra aukščiausiame taške.
Ekspertų teigimu, investuojant kas mėnesį, pinigai pradeda anksčiau generuoti grąžą.
Remiantis SEB banko skaičiavimais, net ir nedidelė suma, pradėjusi augti anksčiau, ilgainiui gali duoti didesnį sudėtinių palūkanų efektą.
Santaupų turi 3 iš 4 gyventojų
SEB ekspertai pastebėjo, kad ne mažiau svarbu ir tai, kad reguliarus investavimas formuoja disciplinuotą taupymo ir investavimo įprotį.
Atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje gyvenantys žmonės moka taupyti, – turintys santaupų nurodė 73 proc. respondentų.
Remiantis tyrimo duomenimis ekspertai darė išvadą, kad galimo nuostolio baimė yra viena iš trijų pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse susilaiko nuo investicijų.
Kitos dvi – žinių trūkumas ir nuomonė, kad nepakanka santaupų ir pajamų.
