Norima, kad ILTE labiau finansuotų stambius valstybės projektus.
Naujos redakcijos Nacionalinio plėtros banko įstatymo projektą Seimas toliau svarstys birželio 16-ąją, kai pataisas aptars komitetai.
Finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė pristatydama pataisas teigė, kad jų tikslas yra sustiprinti ILTE priežiūrą, kontrolę ir užtikrinti skaidrumą.
Tuo metu „valstietis“ Valius Ąžuolas priekaištavo, kad pataisos numato per daug apribojimų ir suvaržymų, o Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas atkreipė dėmesį, kad Seimo teisininkai pateikė daug pastabų.
„Teisės departamento išvadų net 70. Mano klausimas, kaip taip atsitinka, kad vienos institucijos teisininkai mato vienaip, o kitos kitaip? Kada iš Finansų ministerijos dokumentai pateks į Seimą su mažesniu kiekiu pastabų?“ – klausė A. Sysas.
Nacionalinio plėtros banko, Lietuvos banko, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos bei Finansų įstaigų įstatymų pakeitimais siūloma įtvirtinti, kad ILTE sieks pritraukti privatų kapitalą ir veikti per investavimo platformas, fondus bei mišrias priemones, taip didinant investicijas svarbiuose sektoriuose.
Siūloma griežtinti priežiūrą ir rizikų valdymą – LB prižiūrės ILTE veiklą, jam bus taikomi kapitalo, likvidumo, vidaus kontrolės reikalavimai, bankas bus licencijuojamas, bus nustatyti mandatinės ir balansinės veiklų rizikos pasidalijimo aspektai, steigiamas banko audito ir kontrolės komitetas.
Siekiant mažinti korupcijos, interesų konfliktų ir piktnaudžiavimo rizikas numatoma viešinti įmonių naudos gavėjus, kai ILTE finansavimo suma viršys 100 tūkst. eurų.
Be to, siekiant depolitizuoti ILTE veiklą, ketinama riboti finansavimą politiškai pažeidžiamiems asmenims, stiprinamas nepriklausomas sprendimų priėmimas, audito ir kontrolės mechanizmai.
Taip pat siekiama atskirti ILTE nuo valdžios sektoriaus skolos ir deficito rodiklių, kad banko veikla jau 2028 metais neblogintų viešųjų finansų rodiklių.
Premjerė Inga Ruginienė yra sakiusi, kad pokyčiai sustiprins nacionalinį plėtros banką ir pritrauks daugiau lėšų iš privačių investuotojų, o, pasak finansų ministro Kristupo Vaitiekūno, padidins ilgalaikių investicijų prieinamumą, ypač regionuose.
