Žiūrėkite tiesiogiai:
„Buvome išvadinti asilais, melagiais, bolševikais“
13:51
Už 2026 metų valstybės biudžetą raginusi balsuoti Seimo narė Ilona Gelažnikienė pabrėžė, kad nors Vyriausybės biudžetas sukėlė daug diskusijų, jo tikslas yra orientuotas į žmones. Parlamentarės teigimu, biudžete numatyta didesnė minimalioji alga, papildomos lėšos pažeidžiamiems asmenims, taip pat didesnės investicijos kultūrai ir savivaldai.
„Šiandien daug diskusijų kėlėte apie melioraciją, bet jei nebūtume per tiek metų prižiūrėję kelių ir melioracijos įrenginių, tokios diskusijos net nevyktų. Gerbiamas ponas Mažeika, ką pasakysite nuvažiavę pas žemdirbius, kuriems ši programa yra svarbi?“ – kalbėjo I.Gelažnikienė.
Ji taip pat kritikavo opoziciją už neapgalvotus epitetus: „Kalbant apie kultūrą, pirmiausia reikia turėti tą kultūrą. Šiandien kolegos opozicijoje užsidėjo plakatą apie kultūrą, tačiau anksčiau buvome išvadinti asilais, melagiais, bolševikais. Tai, žinote, kalbant apie kultūrą, pirmiausia reikia turėti tą kultūrą.“
Tuo metu kritiškai kitų metų biudžeto projektą įvertinęs Seimo narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius prieštaravo, kad jis nėra socialiai orientuotas. Pasak parlamentaro, net ir planuojamas atlyginimų didinimas biudžetiniame sektoriuje nuo 2 iki 6 proc. neatitinka infliacijos lygio.
„Gerbiamas finansų ministre, šiuos metus užbaigsime su nemaža metine infliacija, o kitais metais, išleidus lėšas iš pensinių fondų, metinė infliacija greičiausiai sieks apie 6 proc. Tai reiškia, kad perkamoji galia žmonių, dirbančių viešajame sektoriuje, ne tik nepadidės, bet iš tiesų gali sumažėti“, – sakė A. Butkevičius.
Užkliuvo premjerės požiūris
Opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen stebėjosi premjerės Ingos Ruginienės pasyvumu dėl biudžeto.
„Dar neteko matyti, kad premjerė neturėtų nuomonės apie biudžetą, tai parodo chaosą ir atsakomybės stoką – ir dabar stovi nusisukus, rodydama nugarą procesui. Per šiuos metus paaiškėjo esminis dalykas: nėra jokio pagrindo pasitikėti šios valdančiosios daugumos įsipareigojimais ir pažadais. Visi socialdemokratų pažadai, kurie išsakyti rinkiminės kampanijos metu, sulaužyti“, – nepritarimą biudžetui reiškė V.Čmilytė-Nielsen.
Tuo metu jos partijos kolega, liberalas Simonas Gentvilas socialdemokratams dar kartą priminė Vyriausybės išvakarėse surastus 15 mln. eurų R.Žemaitaičio prašytai melioracijos sričiai: „Žinote, koks jūsų oficialiam antisemitui partneriui skirtumas tarp tragiško (ir ne – 15min) biudžeto? 15 mln. eurų. Jam reikėjo vos 15 mln. eurų, kad „Nemuno saulėtekis“ balsuotų dėl šito biudžeto“.
2026 metų valstybės biudžetas priimtas
13:35
Ketvirtadienį valdantiesies pakako balsų priimti 2026 metų valstybės biudžetą: už balsavo 80 Seimo narių, prieš – 39, 7 – susilaikė.
Pasisakė už ir prieš biudžetą
13:31
Konservatorė Gintarė Skaistė teigė, kad šis biudžeto projektas daug pasako apie šios koalicijos pasirinkimus – pinigų sumažėjo protestavusiai kultūros bendruomenei, laisvai žiniasklaidai, nerasta pareigūnams.
„Gynybos finansavimas numelioruotas kartu su socialdemokratų sąžine. Bet atsirado partnerio valdomai Žemės ūkio ministerijai“, – stebėjosi Seimo narė.
Ji kritikavo, kad ir socialdemokratams patinka „Nemuno aušros“ pasiūlymai, kalbant apie LRT užvaldymą, kerštą kultūros bendruomenei.
„Prioritetas – „Nemuno aušra“, o ne pareigūnai, kultūra. Esate ne trijų partijų, o „Nemuno aušros“ koalicija, nes šio žmogaus diktatas tampa bendru noru, Lietuva žygiuoja orbanizacijos keliu, o socialdemokratų lyderystė – po plintusu“, – rėžė G.Skaistė.
Už biudžeto priėmimą siūlęs balsuoti socialdemokratas A.Sysas apgailestavo, kad Seimo nariai ketvirtadienį nebuvo geriausias pavyzdys posėdį stebėjusiems moksleiviams ir kvietė juos einant prie mikrofono pagalvoti apie tai, kas jų klauso.
„Kviečiu balsuoti visus, kurie norėjo ginti Tėvynę – tam skirta 5,38 proc. BVP. 4,8 mlrd. eurų gynybai mes niekada neskyrėme. Kai kur pritrūko pinigų, bet ar visada užtekdavo? Ar nebūdavo daužomos lėkštės prieš priėmimą? Matykime visą vaizdą. Jei mylite Lietuvą, balsuokite už“, – ragino A.Sysas.
Šimonytė grojo tarškyne, Žemaitaičiui skambėjo skanduotė „mulkis“
13:09
Prasidedant ketvirtadienio plenariniam posėdžiui Seimo salėje kilo incidentas tarp opozicinių konservatorių ir „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio.
Tvirtinant posėdžio darbotvarkę konservatorius Jurgis Razma pasiūlė iš jos išbraukti Seimo statuto pataisą, kuria siūloma parlamente įkurti naują Energetikos komitetą. Pagal valdančiųjų susitarimą, jam vadovauti turėtų „Nemuno aušros“ atstovas.
Į tai nuo šoninio mikrofono sureagavo „Nemuno aušros“ pirmininkas R.Žemaitaitis.
„Žinote, yra keletas šalių pasaulyje, kai pradedi groti dūdele ir pradeda gyvatė lįsti. Kai „Nemuno aušra“, mes, pradedame groti, tai Ingrida Šimonytė pradeda groti, tai Liberalų sąjūdis. Jeigu kas norite pažiūrėti Ingridos Šimonytės lygį, ji dabar parodo. Ta barškuolė, kuri barška tuščioj bačkoj, bet jos rezultatas absoliučiai nulinis. Tik kai „Nemuno aušra“ uždainuoja, tai Ingrida Šimonytė iš paskos dainuoja“, – sakė „aušrietis“.
Jam kalbant I.Šimonytė grojo tarškyne, keldama salėje triukšmą, o dalis jos kolegų skandavo „Mulkis! Mulkis!“.
Pritarė sumažinti biudžeto pajamas iš akcizų
12:57
Parlamentas pritarė socialdemokrato Algirdo Syso pasiūlymui sumažinti 2026 metų biudžeto pajamas iš akcizų 22,7 mln. eurų, nes, anot jo, Seimas iki biudžeto priėmimo nespės pritarti „valstiečių“ siūlymui nuo kitų metų vidurio padidinti akcizus alkoholiui ir tabakui.
„Rudens sesijoje nebus priimti akcizų įstatymai, kadangi Seimo nariai kreipėsi ekspertinės išvados“, – Seimo posėdyje teigė A. Sysas.
Nors Vyriausybė siūlė pritarti šiam pasiūlymui, I.Šimonytė ragino balsuoti prieš siūlymą.
„Vyriausybė neteikia jokių pasiūlymų dėl alkoholio ir cigarečių akcizo pakeitimo kitokių negu, kad buvo. Vyriausybė teikė siūlymus tik dėl kuro akcizo ir dar tuos pasiūlymus su koalicijos partneriais padailino taip, kaip yra patogu. Tai jūs nevarykit bačkos ant tų, kas paprašė ekspertizės, bet pasižiūrėkite, dėl ko jūs atsisakėte iš esmės akcizų didinimo plano ir dar papildomai paskyrėte 25 mln. savo koalicijos partneriui. Taip mažindami galimybes finansuoti įvairias sritis apie kurias čia ką tik kalbėjome“, – teigė buvusi premjerė.
Atmosfera Seimo posėdžių salėje kaista: parlamentarai kreipiasi į vaikus, pareigūnus
12:53
Valdantiesiems atsiimant savo pasiūlymus dėl papildomo finansavimo įvairioms sritims ir nedalyvaujant balsavimuose dėl opozicijos prašymų, atmosfera Seimo salėje kaista.
Pasisakiusius Seimo narius palydi replikos ir šurmulys, o galimybę tarti žodį gavę parlamentarai gėdina vieni kitus bei kreipiasi į posėdį gyvai stebinčius moksleivius ar pareigūnus.
„Matau balkone Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos vadovą, matau vaikų. Vaikai, tuoj Seimas balsuos, ar turėsite vadovėlius savo klasėje. Žiūrėkite į tuos Seimo narius, jie nepaspaus mygtuko, nes jie nenori, kad dalis jūsų mokyklų gautų vadovėlius. Seniau buvo pinigų, bet nebuvo atspausdintų vadovėlių, dabar yra atspausdintų vadovėlių, tai kai bus balsavimas, gerbiami vaikai, žiūrėkite į tą pusę – ten sėdi Seimo nariai, gerbiama ministrė ir nebalsuos už tai, kad kai kurios mokyklos turėtų vadovėlius. Stebėkite dabar“, – ragino liberalas S.Gentvilas, kreipdamasis į posėdį stebinčius vaikus.
„Valstietė“ Ligita Girskienė replikavo norinti paaiškinti vaikams, kad vadovėlių krizė susidarė dėl buvusios Vyriausybės neveiksnumo.
„Man labai gaila, kad į visą šitą politikos sistemą vaikai yra įtraukiami, aš tik noriu pasakyti, kad visa situacija susidarė dėl buvusios valdančiosios sprendimų, kai vežimas prieš arklį buvo pastatytas: pirma atnaujinta programa, o vadovėliai neišleisti“, – antrino ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Opozicija pasigedo kultūros ministrės
12:36
Svarstant įvairius pasiūlymus dėl finansavimo didinimo kultūrai, opozicijai priklausantys parlamentarai Seime pasigedo kultūros ministrės Vaidos Aleknavičienės.
„Šiuo metu, kai konservatoriai siūlo didinti finansavimą kultūrai, kultūros ministrės nėra salėje. Biudžetas buvo suplanuotas be jos dalyvavimo, tad kultūra ir toliau yra apvaginėjama“, – kirto Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas.
TS-LKD narys Vytautas Juozapaitis antrino: „Kur yra kultūros ministrė, kurios vieta yra Seime? Ji turėtų sekti visą biudžeto priėmimo eigą, ypač kai kalbama apie kultūros finansavimą. Tai yra gėdinga.“
Šimonytė: „Numelioravote kultūrą, numelioravote pareigūnus, o dabar melioruojate laisvą žodį“
12:31
Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Kairys siūlė padidinti Medijų rėmimo fondo finansavimą. Žiniasklaidos asociacijos ir fondas anksčiau kritikavo planą kitais metais 555 tūkst. eurų sumažinti fondo biudžetą iki 9,9 mln. eurų.
„Kodėl kai kalbate, kad kažkam nėra pinigų, sugebate tik priešinti. Jūs nepriešinkite LRT ir privačios žiniasklaidos, o padidinkite finansavimą Medijų rėmimo fondui. Ką dabar jūs darote – dar sugebėjote nuo jo nubraukti pusę milijono eurų ir atkreipiu visų regioninės, kultūros žiniasklaidos atstovų dėmesį, kad tas pusė milijono eurų brauksis ne nuo 10 mln. eurų biudžeto, o nuo 6 mln. eurų, nes 4 mln. eurų rezervuoti pagal visai kitus susitarimus, įvertinant netektą finansavimą dėl lošimų reklamos uždraudimo“, – vardijo S.Kairys.
Pasak jo, privati žiniasklaida irgi nusipelnė dėmesio, nes išgyvena sudėtingą laikotarpį, kadangi reklamos pajamos mažėja dėl socialinių tinklų.
Finansų ministras K.Vaitiekūnas teigė, kad Vyriausybė nepritaria šiam pasiūlymui, nes Medijų rėmimo fondui kasmet siūloma skirti po 10 mln. eurų.
„Biudžetas išsemtas, o nurodyti šaltiniai neteisingi“, – teigė ministras.
Į tai replikavo konservatorė I.Šimonytė, atkreipusi dėmesį į K.Vaitiekūno pastabą dėl finansavimo priemonių.
„Labai įdomu, kad ministras atkreipė dėmesį į šaltinį, nes tiems pasiūlymams, į kuriuos jis atsižvelgė – sumažinti pajamas 25 mln. eurų ir padidinti išlaidas 15 mln. eurų – jis šaltinį atrado ir tas šaltinis vadinasi skola“, – pabrėžė I.Šimonytė, pasisakiusi už Medijų rėmimo fondo didinimą.
„Kad ir kaip būtų gaila, kad ir kaip būtų gėda, bet jūs numelioravote kultūrą, numelioravote pareigūnus, o dabar melioruojate laisvą žodį“, – už pasiūlymą ragino balsuoti I.Šimonytė, metusi aliuziją į Seimo valdančiųjų sprendimą rasti lėšų R.Žemaitaičio pasiūlymui dėl melioracijos.
Pasiūlymui Seimas nepritarė – taip pat nepritarė konservatorių siūlymui grąžinti pirminiame Vyriausybės biudžeto projekto variante buvusį finansavimą kultūros įstaigoms.
Užkliuvo nepagarbus elgesys
12:08
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen sureagavo į nepagarbų elgesį Seime.
Parlamentarė priminė Seimo statutą, kuris numato galimybę pašalinti narius iš posėdžio, jei jie viešai įžeidinėja prezidentą, Seimą, jo pirmininką, kitus Seimo narius, Vyriausybę ar premjerą, arba jiems grasina.
„Kai vienas jūsų koalicijos bendrininkas kiekviename savo pasisakyme naudoja terminus kaip „aferistai“ ar „melagiai“, labai prašau, kaip buvusi Seimo pirmininkė, fiksuoti tokius pasisakymus, o ne dėkoti už išsakytą nuomonę. Tai nėra nuomonė“, – Seimo pirmininkui Juozui Olekui replikavo V. Čmilytė-Nielsen.
Opozicijos siūlymai dėl algų kėlimo įvairiems pareigūnams – atmesti
12:04
Seimo balsų pritrūko ir opozicijos pasiūlymams skirti papildomų lėšų spartesniam algų didinimui ugniagesiams, policijos pareigūnams, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).
„Visiems pareigūnams iki darbo užmokesčio augimo trūksta lėšų – kai kurioms tarnyboms 10 mln. eurų ir daugiau, kai kurioms mažiau. Visi pasiūlymai atmetami nedalyvavimu balsavime ir tai ciniškas valdžios požiūris į pažadus, kuriuos patys davė pareigūnams“, – teigė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis, siūlęs sparčiau didinti atlyginimus FNTT pareigūnams.
Ne vienas opozicijos atstovas piktinosi, kad lėšų rasta melioracijai, bet nerasta pareigūnų algoms.
Seime ketvirtadienį atmosfera įkaito – parlamentarai apsidalijo įvairiais epitetais, opozicija skandavo R.Žemaitaičiui „mulkis“, ne vienas Seimo narys bandė gėdinti kolegas kreipdamasis į gyvai posėdį stebinčius moksleivius, taip pat stebėjosi „antru biudžetu“, valdantiesiems atsiimant savo pasiūlymus.
Po aršių diskusijų ketvirtadienį 2026 metų valstybės biudžetas priimtas – už balsavo 80 Seimo narių, prieš – 39, 7 – susilaikė.
Papildomų lėšų rado ir išvakarėse
Parengtą 2026 metų valstybės biudžeto projektą Vyriausybė dar du kartus taisė, padidindama išlaidas.
Pirmą kartą biudžeto projektas pakoreguotas papildomai skiriant beveik 117 mln. eurų pedagogų, statutinių pareigūnų, Seimo kanceliarijos, Valstybės kontrolės darbuotojų algoms kelti.
Trečiadienį Vyriausybė pritarė Seimo narių siūlymams 23 mln. eurų sumažinti planuojamas biudžeto pajamas iš akcizų, tačiau papildomai numatyti 15 mln. eurų žemės ūkiui.
Papildomų išlaidų žemės ūkiui, o konkrečiai, melioracijai, prašė koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ lyderis R.Žemaitaitis – jis kartu su bendraminčiais registravo keliolika projektų, kur prašyta didesnio finansavimo įvairioms žemės ūkio sritims.
Iki tol kritikavęs biudžetą ir praėjusią savaitę vadinęs jį „labai blogu“, ketvirtadienį R.Žemaitaitis savo nuomonę pakeitė – jo partijos nariai padėjo priimti biudžeto projektą, už jį atiduodami savo balsą.
Išlaidos didėja, biudžeto deficitas plečiasi
Valstybės biudžeto (su ES lėšomis) pajamos sieks 21,09 mlrd. eurų, išlaidos – iki 27,5 mlrd. eurų.
Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2026 m. sieks -2,7 proc. BVP, tačiau įvertinus karinės įrangos, ginklų ir atsargų įsigijimo avansus, didėja iki -5 proc. BVP. Valdžios sektoriaus skola auga iki 45,4 proc. BVP.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas ir premjerė Inga Ruginienė pripažįsta, kad biudžetas įtemptas – Lietuva jau sulaukė Europos Komisijos (EK) įspėjimo dėl išlaidų didinimo.
2026 metų biudžete išlaidos, palyginus su 2025 metais, iš viso auga 4,3 mlrd. eurų – didžiausias augimas gynybos lėšų (1,593 mlrd. eurų), socialinės apsaugos (1,095 mlrd. eurų), švietimo (517 mln. eurų).
