Papildomas NPD būtų taikomas ne tik dirbantiems pagal darbo sutartis, bet ir užsiimantiems individualia veikla.
Išmoką tėvai galėtų gauti kartą per metus, deklaruodami metines pajamas.
Prezidentūra skaičiuoja, kad priėmus pataisą valstybės ir savivaldybių biudžetai per metus neteks apie 60 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio.
NPD šiemet siekia 747 eurus ir taikomas gyventojams, gaunantiems iki 1038 eurų algos.
Prezidentas taip pat siūlo Seimui padidinti centrinio banko pelno įmoką į valstybės biudžetą, didžiąją šių lėšų dalį skiriant Valstybės gynybos fondui.
Siūloma pakeisti LB pelno įmokų mokėjimo tvarką – kasmet būtiną pelno dalį skyrus banko kapitalui visa likusi suma būtų skiriama į valstybės biudžetą, atsisakant nuostatos jai skirti iki 70 proc. pastarųjų trejų finansinių metų LB pelno (nuostolio) vidurkio.
Todėl siūloma įtvirtinti naują šio fondo lėšų šaltinį – LB pelno įmokos dalį, viršijančią 14 mln. eurų. Ši finansinė riba nustatyta atsižvelgiant į LB pernai pervestą pelno įmoką.
LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sausį teigė, kad 2023 metais bankas uždirbo daugiau nei 20 mln. eurų pelno, tuo metu 2022 metai nebuvo pelningi, tačiau valstybei centrinis bankas skiria lėšų ir kitais būdais.
2023 metais uždirbęs 23,64 mln. eurų pelno, pernai centrinis bankas į valstybės biudžetą pervedė 14,38 mln. eurų.
Pagal LB įstatymą dabar jo pelno įmoka į biudžetą paskirsčius pelną atsargos kapitalui neturi viršyti 70 proc. paskutinių trejų finansinių metų pelno vidurkio.
