Jo išvadoje dėl Seime svarstomo Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir Miškų įstatymų projektų rašoma kad nėra aišku, per kiek laiko institucijos turi parengti išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos pasirinktame miško žemės sklype poveikio aplinkai.
„Nėra nustatyto termino, per kurį saugomų teritorijų institucija planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui turėtų pateikti išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio reikšmingumo Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijai. Siūloma įvertinti poreikį nustatyti minėtą terminą“, – teigiama Teisės departamento išvadoje.
Pataisomis Vyriausybė siūlo leisti miško žemę paversti kitos, pavyzdžiui, pramonės paskirties, žeme, jei to sklypo reikia dideliam gynybos pramonės projektui arba Vyriausybės pripažįstam užtikrinančiu neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius.
Teigiama, kad tai palengvins gynybos ir technologijų įmonių projektų poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūras bei mažins administracinę naštą, spartins investicijas.
Aplinkos ministerijos teigimu šiuo metu PAV procedūros yra ilgos ir sudėtingos, trūksta aiškumo, procesai kartais nepagrįstai vilkinami.
Ministerija siūlo nustatyti pirminę patikrą prieš pradedant atrankos procesą. Be to, pateikus pastabų ir pasiūlymų ne pagal institucijos kompetenciją būtų laikoma, kad jų negauta.
Be kita ko, siūloma taikyti „veto“ teisės išimtį gynybos ir saugumo pramonės projektams ar jų infrastruktūrai – nestabdyti jų PAV procedūrų. Institucijos turės priimti atrankos išvadą per 10 dienų, o procedūros būtų nutraukiamos, jei įmonės laiku nepateiktų papildomos informacijos.
Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, PAV procedūros dabar gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki 2–3 metų, tačiau pasikeitus geopolitinei situacijai jos turi būti atliktos kuo greičiau, bet nepažeidžiant visuomenės teisės dalyvauti procese ir nenukenčiant jų kokybei.
