Tokį tyrimą atlikti siūlo Energetikos ir darnios plėtros komisija, kuriai vadovauja valdančiosios „Nemuno aušros“ frakcijos atstovas Aidas Gedvilas.
Komisijos teigimu, projektas yra strategiškai svarbus Lietuvos energetiniam saugumui, o įvertinus jo eigą, išaiškėjo galimos finansinės rizikos ir viešojo intereso apsaugos būtinybė.
Komisija ypatingą dėmesį auditoriams siūlo skirti „Ignitis grupės“ ir jos antrinės bendrovės „Ignitis Renewables“ finansinių išteklių naudojimui, teisėtumui ir efektyvumui.
Taip pat siūloma įvertinti, ar finansinio dalyvavimo modelis atitinka konkurso sąlygas, kaip pasidalijamos rizikos tarp jungtinės veiklos partnerių – „Ignitis Renewables“ ir tarptautinio koncerno „Ocean Winds“ kontroliuojamos Ispanijos įmonės „OW offshore“ – ir kokį galimą poveikį tai daro valstybės interesams.
Premjeras Gintautas Paluckas balandžio viduryje teigė, jog reikėtų griežčiau prižiūrėti „Ignitis grupės“ vystomą projektą. Anot jo, tai galėtų daryti vyriausybinė darbo grupė arba Valstybės kontrolė.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas irgi sutinka, jog Vyriausybė turėtų sustiprinti projekto priežiūrą, tačiau jis pripažįsta, kad papildomi auditai kartais „galbūt yra ir pertekliniai“.
„Ignitis grupė“ vasarį pripažino, jog Europoje ir Baltijos šalyse vėluojant didelės apimties elektrolizės, arba žaliojo vandenilio projektams bei dėl to sumažėjus galimybių užsitikrinti ilgalaikes elektros pardavimo sutartis, gali kilti sunkumų finansuojant jos vystomą maždaug 3 mlrd. eurų vertės jūrinį vėjo parką.
Be valstybės pagalbos vystomo parko konkursą „Ignitis renewables“ 2023 metais laimėjo kartu su partnere – pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“. Už teisę vystyti projektą jos sumokėjo 20 mln. eurų mokestį valstybei, dar 30 mln. eurų išleista jūros dugno tyrimams, studijoms, darbuotojų darbo užmokesčiui.
Bendroje projekto vystymui įsteigtoje įmonėje „Offshore wind farm 1“ įmonei „Ignitis renewables“ priklauso 51 proc. akcijų, „OW offshore S.L.“ – 49 proc. akcijų.
