Lietuvos bankas - ne vienintelė institucija, kuri imasi griežčiau kontroliuoti kredito įstaigas. Finansų ministerija siūlo naują tvarką, kuri gali gerokai apsunkinti kredito unijų gyvenimą.
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys 15min.lt teigė, jog užsienyje bankai suinteresuoti išsaugoti savo klientus, todėl sunkmečiu siūlo jiems palankesnes sąlygas. Tuo tarpu Lietuvoje veikiančios kredito įstaigos siekia uždirbti iš klientų bėdų.
Psichologiškai sunku neturėti iš ko mokėti
Siekėme, kad atsiradus finansinėms problemoms bankai nesiimtų žaibiškų veiksmų ir nenutraukinėtų sutarčių, - sakė D.Andriukaitis.
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Vartotojų apsaugos ir švietimo skyriaus viršininkas Darius Andriukaitis 15min.lt teigė, jog itin aštriai paskolų atidavimo klausimas kyla asmenims, turintiems būsto kreditus.
„Būsto paskolos reikšmingos kiekvienam žmogui, todėl siekėme, kad atsiradus finansinėms problemoms bankai nesiimtų žaibiškų veiksmų ir nenutraukinėtų sutarčių, nors tokią teisę jie ir turi. Norime, kad būtų pakankamai laiko tinkamai įvertinti žmonių finansines galimybes. Jei žmogus patiria laikinų problemų, bankas neturėtų skubėti reikalauti visos sumos“, – sakė Lietuvos banko atstovas.
Pasak jo, šios gairės detalizuoja principą, kuris jau įtvirtintas Civiliniame kodekse. Jis skelbia, kad sutarties šalys tarpusavyje privalo bendradarbiauti vykdydamos susitarimą. Tokia praktika įtvirtinta ir teismų sprendimuose, kurie skelbia, jog šalys turi siekti išsaugoti sutartį.
„Psichologiškai yra toks momentas, kad būdamas skolingas ir negalėdamas mokėti žmogus nenori žiūrėti kreditoriui į akis ir kažkur pasislepia. Norime, kad žmogus drąsiai eitų į banką ir kalbėtųsi apie savo finansinius reikalus“, – teigė D.Andriukaitis.
Lauks 3 mėnesius
Šie principai gali būti taikomi ir vartojimo kreditams, tačiau Lietuvos banko atstovas patikslino, kad ši sritis yra labiau reglamentuota nei būsto paskolos. Vartojimo kreditams skirtas atskiras įstatymas, o Lietuvos bankas dabar aktyviai rengia poįstatiminius teisės aktus.
Paklaustas, ar normalu, jog praleidus vos vieną mėnesio įmoką kredito įstaigos įgyja teisę reikalauti grąžinti visą sumą, D.Andriukaitis atsakė, jog tokia praktika neskatina pasitikėjimo tarp kredito įstaigų ir klientų: „Gairėse numatytas 90 dienų terminas, po kurio galima manyti, jog sutarties išgelbėti nelabai įmanoma.“
![]() |
| 123FR nuotr./Už kreditą įsigytas namas labai greitai gali virsti nepakeliama našta |
Lietuvos bankas nenagrinėja visų Lietuvoje veikiančių komercinių bankų siūlomų kredito sutarčių, tačiau su galbūt nesąžiningomis sutarčių sąlygomis priežiūros specialistai susiduria per žmonių skundus.
„Sutarčių patikrinimas atliekamas dvejopai. Viena institucija yra Lietuvos bankas, kai žmogus kreipiasi dėl ginčo su kredito įstaiga ir pamatoma, kad kredito sutarties sąlygos neproporcingos. Lietuvos bankas neturi galios įpareigoti pakeisti kredito sutarčių sąlygų, tačiau tokias galias turi Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kuri gali pripažinti, jog viena ar kita sutarties sąlyga yra nesąžininga“, – paaiškino D.Andriukaitis.
Praneši apie bėdą – lauk banko bausmės
Bankai nutraukdavo sutartį dažnai pažeisdami įstatymą ir nekreipdami dėmesio į sąžiningumo kriterijus, - nurodė K.Kupšys.
![]() |
| Asmeninio archyvo nuotr./Kęstutis Kupšys |
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas K.Kupšys šį Lietuvos banko sprendimą vadino didele vartotojų pergale: „Problemą, kad bankai piktnaudžiauja klientų nežinojimu ar savo, kaip stipresniojo sutarties dalyvio, galia, kėlėme seniai. Lietuvos banko priimtas gaires vertinu kaip didžiulį vartotojų laimėjimą. Bankai nutraukdavo sutartį dažnai pažeisdami įstatymą ir nekreipdami dėmesio į sąžiningumo kriterijus“.
Pasak asociacijos vadovo, šiuo metu situacija nenormali, nes kredito įstaigos ragina klientus pranešti vos tik jie susiduria su finansinėmis bėdomis, tačiau išgirdusios, kad klientai turi bėdų, iškart ima juos bausti. „Klientas kreipiasi į banką ir praneša apie blogėjančią savo finansinę padėtį, bet kas vyksta toliau? Bankas išsikviečia tą klientą ir vietoje to, kad pasiūlytų jam kreditines atostogas ar kitus palengvinimus, dar labiau pablogina sutarties sąlygas ar pareikalauja papildomų garantijų“, – dėstė K.Kupšys.
Toks grobuoniškas požiūris buvo įprastas kilus finansinei krizei. Nenorėdami prisiimti papildomų nuostolių bankai finansinę riziką suskubo perkelti ant klientų pečių. Buvo prašoma įkeisti papildomą turtą, rasti laiduotojų, didinta bankų marža. Dalis klientų dėl tokių bankų veiksmų kreipėsi į teismus.
Priešingi požiūriai
K.Kupšys nurodė, jog Lietuvos kredito įstaigos siekia uždirbti iš kliento finansinių problemų: „Mūsų bankininkystėje iškreiptas požiūris į klientą. Jei jis bankui pasako apie savo finansines problemas, tai bankas iš to pasidaro dar papildomų pinigų. Užsienyje požiūris priešingas. Girdžiu atsiliepimus iš užsienyje gyvenančių draugų, kurie sako, kad per krizę bankai skambindavo patys ir siūlydavo problemų sprendimus. Jei jie matydavo, jog sąskaitose atsispindi sunkmetis, mažindavo mėnesio įmokas, kad neprarastų kliento.“
Pašnekovo nuomone, dėl vėliau kylančių problemų kalti ir klientai, kurie dažnai net nepaskaito paskolos sutarčių ir nemato, kokios ten drakoniškos sąlygos bei kokios sankcijos numatytos už mažiausius pažeidimus.
![]() |
| Dėl kylančių problemų kalti ir klientai, kurie dažnai net nepaskaito paskolos sutarčių |
Nors Lietuvos bankas sprendžia ginčus tarp finansinių įstaigų ir jų klientų, kol kas didesni konfliktai beveik visada atsiduria teismuose. „Daugeliu atveju bankai nenusileidžia ir didesnės problemos atveju tenka kreiptis į teismus. Visiškai kitokia padėtis yra draudimo rinkoje, kur dauguma reguliatoriaus pasiūlymų priimami kaip privalomi. Skirtingai nei bankai, draudimo įmonės dažniausiai sutinka su kliento pretenzijomis“, – sakė K.Kupšys.
Griežti ribojimai veja į užsienį
Jau dabar matome, kad yra įmonių, kurios Lietuvos rinkoje dirba iš užsienio. Visi mokesčiai eina į užsienio šalių biudžetus, - sakė L.Valickas.
Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas Liutauras Valickas 15min.lt nurodė, jog šiai rinkai jau dabar galioja griežtos taisyklės, todėl papildomo reguliavimo visai nereikia. Nustatyti ribojimai jau dabar verčia dalį bendrovių keltis į užsienį.
„Verslas tarpsta tam tikroje socialinėje, ekonominėje, politinėje aplinkoje. Įmonės jautriai reaguoja į visus pokyčius. Smulkiųjų vartojimo kreditų verslas Lietuvoje yra griežčiausiai reguliuojamas visoje Europos Sąjungoje. Bendrovės mano, kad neverta verstis per galvą, investuoti dideles lėšas į reklamą, įrodinėti, kad šis verslas tikrai yra reikalingas. Jau dabar matome, kad yra įmonių, kurios Lietuvos rinkoje dirba iš užsienio. Visi mokesčiai eina į užsienio šalių biudžetus“, – teigė L.Valickas
Jis nurodė, kad Lietuvos bankas nepalaikė iniciatyvos įkurti arbitražą, kuris spręstų klientų ir įmonių ginčus: „Praėjusių metų liepą Seime aš pristačiau Lietuvos smulkiųjų kreditų asociacijos iniciatyvą sukurti savireguliacinį mechanizmą. Mūsų asociacijos įmonės ėmėsi kurti arbitražo teismą, kur būtų nagrinėjami vartotojų ir įmonių ginčai. Tuo metu sulaukėme žodinio pritarimo iš Teisingumo ir Ffinansų ministerijų, tačiau Lietuvos banko Priežiūros tarnyba laikėsi atstumo. Mes toliau vystome tą projektą, tačiau per pastarąjį pusmetį buvo tik 6 skundai, kurie pasiekė Lietuvos banką. Pernai tokių skundų buvo tik 10.“
Pasak pašnekovo, Lietuvos banko priimtos kredito įstaigų ir klientų bendravimo gairės nėra didelė naujovė. „Mes tai taikome, esame pasistūmėję toli į priekį ir patys galėtume pamokyti dar ne vieną verslą“, – sakė L.Valickas.
Kredito unijos bijo bankrotų
Griežtesnis reguliavimas siūlomas ir kredito unijoms. Finansų ministerija siūlo kredito unijose indėlius leisti tik tokiu atveju, jei indėlininkas į kredito uniją investuos dešimtadalį sumos. Pasak kredito unijų atstovų, jei Seimas patvirtintų tokią tvarką, daugeliui kredito įstaigų tektų bankrutuoti.
Valstybės vadovai įspėjami, jog bankroto atveju tektų skolintis nemažas sumas kompensacijoms, be to, kredito įstaigų konkurencija sumenktų – rinkoje realiai konkuruoti galėtų tik bankai.
Tuo pat metu Finansų ministerijos ir Lietuvos banko atstovai ne kartą atkreipė dėmesį į kredito unijų problemas. Buvo parengta nauja kredito unijų vadovų egzaminavimo tvarka, numatyti kiti ribojimai, tačiau iki šiol kredito unijų veikla kelia nerimą. Tiesa, unijų klientai šiuo metu nerizikuoja, nes iki 345 tūkst. litų indėlius draudžia valstybė. Sumokėję dažnai kiek didesnį nei šimto litų mokestį unijų pajininkai gali džiaugti kur kas didesnėmis indėlių palūkanomis nei bankų klientai.



