„Visų pirma, griuvo pasitikėjimas finansine atskaitomybe. Banko balansas nerodė ir niekas neįtarė, kad „Snoro“ padėtis tokia prasta. Akivaizdu, kad dėl šios istorijos nemažai investuotojų praras pinigų ir į investavimą, o ypač rizikingesnes priemones, tokias kaip akcijos, žiūrės atsargiau“, – dienraščiui „Verslo žinios“ sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.
Anot jo, naivu būtų tikėtis, kad investavimo apimtis dėl to nesumažės – apyvartos kritimas Vilniaus biržoje matomas jau dabar.
„Kitas klausimas, kaip į visa tai reaguos užsienio investuotojai. Jiems pasitikėjimo mūsų šalimi tai irgi neprideda“, – teigė V.Plunksnis.
Pasak Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidento Šarūno Ruzgio, investuotojai bus atsargesni tiek bankų, tiek kitų sektorių atžvilgiu.
„Mažiausiai, ką ši istorija padarys, tai privers investuotojus permąstyti savo tolerancijos rizikai lygį ir iš naujo jį įvertinti. Žmonės pamatė, kad tokių įvykių gali būti ir Lietuvoje, o ne kur nors užsienyje. Ta galimybė buvo daugiau teorinė, dabar tapo praktinė“, – sakė Š.Ruzgys.
Jo teigimu, vienaip ar kitaip „Snoro“ nacionalizavimas turės įtakos ir kitoms biržos įmonėms – biržoje sumažės pirkėjų, dėl to įmonių akcijos bus labiau linkusios kristi, sumenks kapitalizacija.
„Finansų rinka yra grįsta pasitikėjimu ir po kiekvienos kritinės situacijos reikia laiko jam atkurti. Investuotojams, kurių rizikos tolerancija yra nedidelė, gali prireikti daugiau laiko vėl pasitikėti visa sistema“, – tvirtino Vertybinių popierių komisijos pirmininkas Vilius Šapoka.
