Trečiąjį šių metų ketvirtį darbuotojų, dirbusių visą mėnesį, vidutinės darbo pajamos prieš mokesčius buvo 8 proc. didesnės nei prieš metus – jos ūgtelėjo 180 eurų ir pasiekė 2 402 eurus. Į rankas gaunama suma taip pat kilo: vidutiniškai darbuotojai per mėnesį uždirbo 103 eurais daugiau, o neto pajamos padidėjo 7,5 proc., iki 1 470 eurų.
„Didžiausią įtaką darbo pajamų augimui darė 2025 m. padidėjusi minimali mėnesinė alga. Svarbu tai, kad pajamų augimas ne tik nominalus. Jis viršijo metinę infliaciją, kuri rugsėjį siekė 4 proc., tad realios darbuotojų pajamos keliais procentais didėjo“, – sakė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Visgi, pasak jos, pastaraisiais metais darbo užmokesčio augimas kiek sulėtėjo, nes ankstesniais metais darbo rinkoje buvo jaučiamas didesnis spaudimas, o pajamos augo dviženkliais skaičiais.
2025-aisiais sparčiausiai kilo atlyginimai transporto sektoriuje – per metus jie ūgtelėjo 14,4 proc. Vis dėlto šiame sektoriuje gaunamos pajamos vis dar nesiekia bendro šalies vidurkio: vidutinis atlygis sudarė 1 829 eurus prieš mokesčius ir 1 176 eurų į rankas. Vairuotojai pajamų augimą pajuto labiausiai – jų atlyginimai padidėjo 140 eurų ir pasiekė 1 030 eurų į rankas.
Reikšmingas augimas fiksuotas ir administravimo bei aptarnavimo srityje, kur atlyginimai šoktelėjo 12,6 proc. ir vidutiniškai sudarė 1 079 eurus į rankas. Prekybos sektoriuje darbuotojai uždirbo apie 1 218 eurų po mokesčių.
Švietimo srityje vidutiniai mokytojų atlyginimai pakilo maždaug dešimtadaliu – pedagogai į rankas gavo nuo 1 436 iki 1 660 eurų. Sveikatos sektoriuje situacija įvairesnė: labiausiai pajamos didėjo gydytojams specialistams, kurių atlyginimai per metus šoktelėjo apie 340 eurų ir pasiekė 3 140 eurų į rankas.
Mažiausios uždirbamos darbo pajamos išlieka apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje. Čia jos į rankas siekia kiek mažiau nei 900 eurų, o ir padidėjimas per metus buvo apie 60 eurų.
Na, ir didelė dalis (iki trečdalio) darbuotojų uždirba minimalųjį atlyginimą arba kiek mažesnį nei minimali mėnesinė alga.
Kuo vyresnis darbuotojas – tuo spartesnis atlyginimo augimas
Trečiąjį ketvirtį sparčiausiai augo vyresnio amžiaus darbuotojų atlyginimai. 51–60 metų specialistų darbo pajamos per metus pakilo 10,5 proc., o vyresnių nei 60 metų grupėje – 10,1 proc. Tuo metu jauniausiems dirbantiesiems atlyginimai augo gerokai lėčiau: iki 25 metų amžiaus grupei – 5,7 proc., 25–30 metų darbuotojams – 7,4 proc.
„Šiuos skirtumus lemia keli tarpusavyje susiję veiksniai. Pirmiausia, skiriasi sektorių amžiaus struktūra. Švietimo ir sveikatos priežiūros srityse, kuriose darbo pajamos augo sparčiau, dirba daug vyresnio amžiaus darbuotojų. Tuo metu informacijos ir ryšių sektoriuje, kuriame didelę dalį dirbančiųjų sudaro jaunesni darbuotojai, darbo pajamų augimas išliko nuosaikus. Todėl sektoriuose, kuriuose dirba vyresni specialistai, augo ir šių darbuotojų atlyginimai“, – situaciją komentavo Kristina Zitikytė.
Kita priežastis – bendri demografiniai pokyčiai. Per metus padaugėjo vyresnių nei 60 metų dirbančiųjų – jų skaičius išaugo 4,7 proc. Tuo metu jauniausių darbuotojų (iki 25 metų) padaugėjo tik 1,3 proc., o 25–30 metų grupėje dirbančiųjų skaičius apskritai neaugo. Tai reiškia, kad vis didesnė darbo rinkos dalis persikelia į vyresnes amžiaus grupes, o tai atsispindi ir pajamų dinamikoje.
„Dėl šių pokyčių didesnė darbo rinkos dalis pereina į vyresnius amžiaus segmentus, todėl ir pajamų augimas šioje grupėje yra ryškesnis“, – aiškino „Sodros“ analitikė.
Darbo rinkoje vis labiau juntamas vyresnių darbuotojų traukimasis
„Sodros“ duomenys rodo vis aiškesnę tendenciją: vyresni darbuotojai susiduria su didesniais sunkumais darbo rinkoje nei jaunesni, o nemaža jų dalis pasitraukia iš darbo rinkos dar nepasiekę pensinio amžiaus. Ši situacija ypač svarbi, nes gyventojų amžius auga, visuomenė sensta, o tai daro vis didesnį poveikį tiek darbo rinkai, tiek socialinio draudimo sistemai.
Nuo maždaug 55 metų amžiaus dirbančių žmonių skaičius pradeda mažėti, o jų pajamas vis dažniau pakeičia socialinės išmokos – negalios pensijos arba nedarbo išmokos. Tarp 55-mečių dirba apie 30 tūkst. žmonių, tačiau dar 5,4 tūkst. jau yra pasitraukę iš darbo rinkos ir dažniausiai gauna negalios ar nedarbo išmokas. 60-mečių grupėje dirbančiųjų sumažėja iki 25,9 tūkst., o nedirbančiųjų skaičius padidėja iki 7,6 tūkst. – daugiausia dėl tų pačių priežasčių.
„Šis pokytis atskleidžia tendenciją – kuo arčiau pensija, tuo didesnė dirbančiųjų dalis iškrenta iš darbo rinkos. Didžiausią įtaką tam daro sveikatos sutrikimai ir darbo rinkos pasiūlos apribojimai vyresniame amžiuje“, – pastebėjo „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja K. Zitikytė.
Dalį vyresnio amžiaus žmonių iš darbo rinkos išveda sprendimas pasirinkti išankstinę pensiją. 2025 m. duomenys rodo, kad ją pradeda gauti 2,6 tūkst. asmenų, kai iki pensijos likę treji metai – jų vidutinis darbo stažas siekia 40 metų. Likus ketveriems metams iki pensinio amžiaus išankstinę pensiją gauna apie 1,3 tūkst. žmonių, turinčių 38 metų stažą, o likus penkeriems – dar 1,4 tūkst., kurių stažas vidutiniškai 37 metai.
