„Sodros“ duomenys rodo, kad atlyginimų augimas Lietuvoje išlieka, nors jo tempas jau lėtėja. 2025 metų ketvirtąjį ketvirtį vidutinės darbo pajamos „į rankas“ siekė 1 514 eurų – per metus jos padidėjo 107 eurais. Vidutinis atlygis prieš mokesčius per metus ūgtelėjo 189 eurais, arba 8 proc., ir pasiekė 2 480 eurų.
„Situacija darbo rinkoje stabili: atlyginimai toliau auga, tačiau tempas jau nebe toks spartus kaip ankstesniais metais. Esant 3,8 proc. metinei infliacijai, realus pajamų augimas tapo nuosaikesnis. Jei 2024 m. realus pajamų augimas siekė apie 8 proc., tai pernai jis buvo dvigubai mažesnis ir siekė apie 4 proc. Taip, atlyginimai augo sparčiau nei kainos, bet dalį to augimo kainos pasiglemžė“, – spaudos konferencijoje žurnalistams sakė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Darbo užmokesčio augimui įtakos darė minimalios mėnesinės algos didinimas apie 12 proc. bei skirtinga situacija atskiruose ekonominiuose sektoriuose.
Kur algos auga mažiausiai, o kur daugiausiai?
Ženkliausias atlyginimų augimas per metus fiksuotas mažiausios kvalifikacijos darbuotojų grupėje.
Nekvalifikuotų pagalbinių darbininkų pajamos padidėjo beveik 10 proc., arba 68 eurais „į rankas“. Toliau pagal augimo tempą rikiavosi tarnautojai, paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai. Kvalifikuotų darbininkų bei amatininkų atlygis kilo apie 9 proc., o vadovų – 8 proc., tai yra vidutiniškai 128 eurais po mokesčių.
Pagal amžių sparčiausiai pajamos augo vyresnių darbuotojų grupėse. 51–60 metų dirbančiųjų atlyginimai padidėjo 9,7 proc. (115 eurų), o vyresnių nei 60 metų – 9,4 proc. (97 eurais). Tuo metu jauniausių, iki 25 metų, darbuotojų pajamos kilo lėčiau – 5,2 proc., arba 52 eurais.
Kaip aiškina „Sodros“ analitikė, skirtumus iš dalies lemia sektorių struktūra.
„Vyresnio amžiaus darbuotojai dažniau dirba tose veiklose, kuriose 2025 m. darbo pajamų augimas buvo ryškesnis – švietimo, žmonių sveikatos priežiūros ir viešojo valdymo srityse. 51–60 metų amžiaus grupėje apie 29 proc. visų apdraustųjų dirba šiose srityse, o 25–30 metų amžiaus grupėje – apie 17 proc.“, – pabrėžė K.Zitikytė.
Analitikės teigimu, ryškėja ir demografinis spaudimas darbo rinkai. Jaunesnių nei 30 metų darbuotojų dalis tarp visų apdraustųjų per dvejus metus sumažėjo nuo beveik 19,6 proc. iki 15,7 proc., tuo metu vyresnių nei 60 metų dirbančiųjų daugėja – jų skaičius per metus išaugo 3,7 proc. ir pasiekė 175 tūkst. žmonių.
Didesni atlyginimai nebūtinai reiškia aukščiausias pajamas
2025 metų lapkritį sparčiausias metinis atlyginimų augimas registruotas trijuose sektoriuose: administracinėje ir aptarnavimo veikloje (12,7 proc.), statyboje (11,2 proc.) bei transporte ir saugojime (10,5 proc.).
Tačiau didesnis augimo procentas dar nereiškė aukščiausių pajamų. Nors šiose srityse atlyginimai kilo sparčiai, jų lygis vis dar buvo mažesnis nei bendras šalies vidurkis.
„Kitaip tariant, augimas buvo spartus, tačiau skaičiuojant eurais šios veiklos vis dar atsiliko nuo aukštos pridėtinės vertės sričių. Tuo metu finansinėje ir draudimo veikloje bei informacijos ir ryšių sektoriuje vidutinės darbo pajamos gerokai viršijo šalies vidurkį ir siekė atitinkamai 3 380 eurų bei 3 600 eurų prieš mokesčius, nors jų metinis augimas buvo nuosaikesnis – apie 5–6 proc“, - pažymėjo “Sodros” Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja.
Atlyginimų nelygybė tarp vyrų ir moterų – mažiausia per 10 metų
„Sodra“ skelbia, kad atlyginimų skirtumas tarp vyrų ir moterų Lietuvoje toliau mažėja ir šiuo metu yra mažiausias per pastarąjį dešimtmetį. Jei 2016 metais pajamų atotrūkis siekė 18,2 proc., tai 2025-aisiais jis sumažėjo iki 8,5 proc. – beveik 10 procentinių punktų mažiau.
„Pandemijos laikotarpiu atotrūkis buvo sumažėjęs iki 10,9 proc. 2020 metais, tačiau vėliau vėl padidėjo ir 2022 metais siekė 13,6 proc. Vis dėlto pastaruosius trejus metus rodiklis nuosekliai mažėjo. Tai rodo, kad pajamų skirtumo mažėjimas nebėra vienkartinis svyravimas, o tampa tvaresne tendencija darbo rinkoje“, – komentavo „Sodros“ ekspertė.
Vidutiniškai vyrai uždirbo 108 eurais daugiau nei moterys – jų atlyginimas „į rankas“ siekė 1 530 eurų, kai moterų – 1 422 eurus.
Didžiausi skirtumai fiksuojami 28–38 metų amžiaus grupėje, kai dalis moterų laikinai pasitraukia iš darbo rinkos dėl vaikų priežiūros arba grįžta po pertraukos. Tuo tarpu 54–62 metų amžiaus grupėje situacija apsiverčia – moterų pajamos tampa keliais procentais didesnės nei vyrų.
Sulaukus pensinio amžiaus vyrų pajamos vėl viršija moterų. „Pensiniame amžiuje vyrų pajamos vėl viršija moterų pajamas. Nors pensijų skirtumai mažėja, šiuo metu vidutinė vyrų pensija vis dar 93 eurais didesnė nei moterų pensija.
„Jei pensijoje dar ir dirbama, 66–75 metų grupėje vidutinis vyrų ir moterų darbo pajamų skirtumas sudaro apie 7 proc. Tai iš dalies susiję su skirtingu profesiniu pasiskirstymu tarp dirbančių pensininkų: tarp vyrų vadovai sudaro 19 proc., tarp moterų – 10 proc., o nekvalifikuotų darbuotojų dalis tarp vyrų siekia 14 proc., tarp moterų – 21 proc.“, – sakė analizės autorė.
