2025-09-21 11:00

Sukčių taikiklyje – bankai: per kelias sekundes prarandami tūkstančiai eurų

Sukčiavimo atvejų skaičius auga, o gyventojų finansiniai nuostoliai kasmet siekia milijonus eurų. Vien per pirmąjį šių metų pusmetį sukčiai mėgino pasisavinti beveik 29 mln. eurų, o gyventojai realiai prarado 10,6 mln. Eur. Kaip nuo to klientus apsaugo bankai, kada prisiima atsakomybę, o kada – ne?

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti
Sąskaita, sukčiai, nuostoliai
Sąskaita, sukčiai, nuostoliai / Shutterstock nuotr.

Finansų įstaigos taiko įvairias technologines ir organizacines priemones, kad išvengtų lėšų praradimo sukčiavimo atveju, teigė Lietuvos bankų asociacijos (LBA) atstovė Valerija Kiguolienė.

O viena svarbiausių priemonių, anot jos, automatizuotos mokėjimų stebėsenos sistemos, kurios vis dažniau pasitelkia dirbtinį intelektą.

„Automatizuoti sprendimai analizuoja duomenis, kad atpažintų mokėjimus, kurie vyksta klientą paveikus sukčiams. Be to, mokėjimus stebi specializuoti darbuotojų padaliniai, o klientams suteikiamos tokios funkcijos kaip operacijų limitų reguliavimas, galimybė blokuoti korteles ar atsisakyti atsiskaitymo internetu“, – pasakojo V.Kiguolienė.

Dažniausiai, anot V.Kiguolienės, klientai pageidauja padidinti limitą vienkartiniu pagrindu, o atlikę pervedimus nusistato įprastinį mažesnį. LBA atstovės aiškinimu, tai yra vienas iš būdų apsisaugoti nuo sukčiavimų.

Mokėjimų stabdyti (ne)gali

Pasak LBA atstovės, bankai negali savavališkai atsisakyti vykdyti kliento mokėjimo nurodymo, net ir tada, kai yra pagrįstų įtarimų dėl sukčiavimo.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą