2014 m. trumpa jaunuolių diskusija apie tuo metu dar mažai kam suprantamą kriptovaliutą žaibiškai pavirto su tuo susijusiu verslu. Teko susidurti su itin skeptišku aplinkinių požiūriu, tačiau tai buvo stiprus postūmis augti iki dabartinės stadijos – „CoinGate” įmonės, vienos pirmųjų finansinių technologijų („fintech“) rinkos žaidėjų Lietuvoje, gavusių kripturto veiklos vykdymo bei mokėjimų įstaigos licencijas.
Šiandien įmonė Vilniuje jau yra sukūrusi daugiau nei 50 gerai apmokamų darbo vietų, per mėnesį sėkmingai aptarnauja daugiau nei 500 verslo klientų. Skaičiuojama, kad 2025 m. bendrovė apdorojo 1,42 mln. kriptomokėjimų. Įmonė praeitais metais prisijungė prie didžiausios Baltijos šalyse „fintech“ asociacijos – Lietuvos Fintech asociacijos.
„CoinGate“ įkūrėjai Jonas Gilys ir Irmantas Bačiulis šiandien sako, kad nepabandę įgyvendinti kilusios idėjos būtų gailėjęsi visą gyvenimą. Nors kartu pripažįsta – buvo ne vienas momentas, kai aplankė ir dvejonės: o kam visa tai?
Veikiausiai, žvelgiant iš šalies, gali atrodyti, kad verslo idėjos turi bręsti ilgai ir būti kruopščiai apgalvotos iš anksto. Tačiau vyrai sako, jog iki lemtingo momento apie bandymus įsitvirtinti „fintech“ pasaulyje neturėjo nė menkiausių minčių.
Suvedė programos taksi įmonei kūrimas
Jonas kartu su draugais po studijų Vilniuje įkūrė keleivių pervežimo įmonę, kurioje netrūko techninių iššūkių – reikėjo kurti ir prižiūrėti užsakymų bei ryšio sistemas, optimizuoti procesus ir spręsti kasdienes technologines problemas.
Galbūt Jonas su Irmantu taip ir nebūtų tapę verslo partneriais, jei ne lemtingas momentas 2013-aisiais, kai jiems abiems buvo po 26 metus. Kuriant programą taksi įmonei prireikė papildomos pagalbos, todėl Jonas pasikvietė Irmantą, su kuriuo anksčiau kartu studijavo.
Kodėl gi nesukūrus kažko šioje srityje?
„Pats projektas kolegai neatrodė itin įdomus, bet jis sutiko padėti. Galiausiai pradėjau jam pasakoti apie kriptovaliutas ir tą pačią akimirką kilo mintis – kodėl gi nesukūrus kažko šioje srityje“, – prisimena Jonas.
„Pamenu, kai Jonas parodė, kaip veikia biržos, kaip įsigyti kriptovaliutą bitkoiną, netgi pervedė man pirmuosius bitkoinus, kad galėčiau pats išbandyti. Iki šiol prisimenu jo žodžius – kaip būtų smagu mieste atsiskaityti kriptovaliuta už vakarienę ar taksi paslaugą“, – pasakoja Irmantas ir šypsosi, kad būtent tie, kurie daug svajoja, daug ir pasiekia, nes netrukus pasvarstymai apie atsiskaitymą už taksi tapo realybe.
„2015-aisiais už kelionę taksi iki biuro atsiskaičiau bitkoinais. Suma siekė apie 10 eurų – tuo metu tai buvo 0,0347 BTC. Jei šiandien tą pačią sumą konvertuotume į eurus, ji būtų verta net apie 2000 eurų“, – sako jis.
Teko laužyti stigmas
Šiuo metu milijonines pajamas generuojančios „fintech“ įmonės kūrėjams, kelias versle nebuvo rožėmis klotas. Pradžioje teko dirbti ne tik su produktu, bet ir su kritišku visuomenės požiūriu į kriptovaliutas.
„Rimtų minčių viską mesti nebuvo, tačiau nuo pat pradžių teko laužyti įvairias stigmas. Mūsų sprendimai buvo vertinami skeptiškai, nes tuo metu kriptovaliutos viešojoje erdvėje dažniausiai buvo siejamos su nusikalstama veikla, o ne su technologiniu ar finansiniu potencialu“, – prisimena Jonas.
Skepticizmo, anot jo, netrūko ir iš institucijų – komercinių bankų, reguliuotojų, teisėsaugos. Reikėjo nuolat aiškinti, šviesti ir įrodinėti, kad kuriama infrastruktūra gali tapti legitimia finansų sistemos dalimi.
Kriptovaliutos viešojoje erdvėje dažniausiai buvo siejamos su nusikalstama veikla.
„Daliai žmonių buvo sunku suprasti, kuo tikime ir ką bandome sukurti. Atrodė, kad viską statome ant visiškai naujos paradigmos, kuria dar mažai kas tikėjo ir kuri bet kada galėjo žlugti“, – sako jis.
Nuotaikų, kaip pripažįsta Irmantas, buvo įvairių – nuo euforijos iki laikotarpių, kai reikėjo kantriai laukti rinkos brandos.
„Tokiais momentais labai svarbus bendraįkūrėjų palaikymas ir tikėjimas tuo, ką darai“, – teigia jis.
Tuo tarpu Jonas, be kita ko dar prisimena, kad darbas tokiomis sąlygomis reiškė ir didelę asmeninę kainą – atsijungti nuo veiklos nepavykdavo net keliaujant.
„Kompiuteris visada buvo šalia. Net ir ten, kur labiausiai norėjosi pabėgti nuo ekranų. Vakarų Sacharoje su savimi vežiausi palydovinį internetą, o Filipinuose iš atokios vietos tekdavo važiuoti dešimtis kilometrų vien tam, kad galėčiau prisijungti ir sutvarkyti svarbiausius reikalus“, – pasakoja jis.
Drąsina dvejojančius – per vėlu nebūna niekada
2025 metais per Jono ir Irmanto įkurtą įmonę buvo apdorota apie 1,42 mln. kripto mokėjimų – vidutiniškai po vieną užsakymą kas maždaug 22 sekundes.
Atkaklumas ir sėkmė, kurie įveikė visus iššūkius – nenuginčijami, tačiau „fintech” srityje kaip žuvys vandenyje šiuo metu besijaučiantys vyrai savo istorijos išskirtine nelaiko. Jų teigimu, tikslus ir svajones, pasitelkęs vidinį smalsumą bei energiją, gali įgyvendinti absoliučiai kiekvienas. Ir visiškai nepriklausomai nuo to, kokio amžiaus ir kokioje gyvenimo stadijoje yra.
„Jei motyvacija kyla vien iš noro uždirbti, kelias gali pasirodyti per sunkus. Bet kai veikla įdomi, tada ir atsiranda jėgų judėti pirmyn. Šiandien pradėti lengviau nei bet kada – rinkoje veikia rizikos kapitalo fondai, kurie ieško ambicingų komandų ir yra pasirengę investuoti į ambicingus projektus, o technologijos ir dirbtinis intelektas leidžia mažais žingsniais testuoti idėjas. Kartais tereikia sustoti, giliai įkvėpti ir lėtai iškvėpti, atsitraukti nuo nuolatinio minčių triukšmo ir sąmoningai pastumti save pirmyn”, – įsitikinęs Jonas.
Irmanto istorijoje ši mintis turi ir labai asmenišką svorį – būtent noras nepalikti neišbandytų galimybių jį pastūmėjo žengti pirmą žingsnį. Pasak jo, didžiausia klaida gyvenime – idėjas atidėti „vėlesniam laikui“.
„Aš visada laikausi nuostatos, kad jei nepadarysiu dabar, tai visą likusį gyvenimą gailėsiuosi nepabandęs ir neišnaudojęs galimybės. Tai galioja ir visiems kitiems, o ypač tiems, kurie jau yra vyresnio amžiaus ir galvoja – o kam man dabar to reikia? Nesvarbu, kurioje gyvenimo stadijoje esi. Svarbiausia tiksliai išsimatuoti, kiek gali skirti laiko idėjų įgyvendinimui, kad kiti faktoriai, tokie kaip šeima nenukentėtų. Patikėkite, tikrai pavyks sukurti bent minimalų produktą ir suprasti ar idėja pasiteisina ir galima judėti į kitus etapus“, – sako Irmantas.
