Sekite 15min Google
Pagrindinės Lietuvai aktualios tyrimo išvados: šalies ekonomiką vis labiau palaiko aukštos pridėtinės vertės eksportas ir gynybos investicijos, tačiau transporto sektoriuje rizika didėja labiausiai iš visų analizuotų sektorių.
Lietuvos augimas – spartesnis nei kaimynių
2026 m. Lietuvai prognozuojamas 3,0 proc. BVP augimas, palyginti su 2,1 proc. Latvijoje, 2,0 proc. Estijoje ir 2,0 proc. VRE vidurkiu. Tačiau Lietuvoje prognozuojama ir aukštesnė vidutinė metinė infliacija – 5,0 proc., palyginti su 3,2 proc. Latvijoje, 3,0 proc. Estijoje ir 3,7 proc. VRE regione. Lietuvos verslo aplinka vertinama A1 (palanki), o šalies rizika – A4 (pagrįsta). Latvijos rodikliai tokie patys, o Estijos šalies rizika įvertinta palankiau – A3.
Latvijos ir Estijos augimą daugiausia palaiko vidaus paklausa, Lietuvos – ir IRT, elektronika bei aukštos pridėtinės vertės gamyba.
2027 m. Lietuvai prognozuojamas 2,9 proc. BVP augimas, palyginti su 2,4 proc. Latvijoje ir Estijoje bei 2,3 proc. VRE vidurkiu. Vis dėlto Lietuvos infliacija ir 2027 m. turėtų išlikti aukštesnė – 4,1 proc., palyginti su 3,0 proc. Latvijoje, 2,7 proc. Estijoje ir 3,3 proc. VRE vidurkiu.
„Lietuvos ekonomika šiuo metu auga sparčiau nei kaimyninių šalių ekonomikos ir turi platesnį augimo variklių spektrą, tačiau kartu susiduria su gerokai didesniu kainų spaudimu. Įmonėms tai reiškia būtinybę atidžiai vertinti, kaip aukštesnė infliacija ir finansavimo kaina veikia sąnaudas bei paklausą. Teigiamas signalas – Lietuvos augimą palaiko ne vien vartojimas, bet ir eksportas bei stipri gamybos dinamika. Tačiau 2027 m. vidaus paklausa bus mažiau palanki augimui, nes šiemet vartojimą reikšmingai palaiko vienkartinis antrosios pensijų pakopos lėšų atsiėmimo poveikis“, – sako Mindaugas Sventickas, „Coface Baltics“ vadovas.
Elektronikos ir lazerių sektoriai stiprina Lietuvos pozicijas VRE regione
„Coface“ perspektyviausioms Lietuvos eksporto sritims priskiria informacinių technologijų paslaugas, elektroniką ir fotoniką. Elektronikos gamyba augo gerokai sparčiau nei daugelyje VRE šalių, nuo 2021 m. beveik padvigubėjo; įmonės integruojasi į Europos puslaidininkių, pramoninės automatikos ir aukštųjų technologijų grandines, o sektorius išlieka vienu konkurencingiausių regione. Lazeriai ir fotonika pasaulyje pripažinti mokslo, medicinos, gynybos bei puslaidininkių gamyboje ir konkuruoja technologine kompetencija bei inovacijomis. ES investicijos į technologinį savarankiškumą, puslaidininkius ir gynybą atveria plėtros galimybių šioms bei pažangios inžinerijos bendrovėms.
„Coface“ ekonominių tyrimų vadovo VRE šalims Mateuszo Dadejaus teigimu, apdirbamoji gamyba VRE išskirtinė ir įvairi: gerai veikia elektros įrangos bei chemijos pramonė, o impulsą turėtų suteikti ES taikoma SAFE programa.
Gynybos ekonomika tampa nauju augimo veiksniu
VRE šalys, ypač NATO rytiniame flange, yra tarp aktyviausiai į gynybą investuojančių ES valstybių; tai didina karinės įrangos, metalo apdirbimo, elektronikos, inžinerijos, statybų ir logistikos paklausą. Lietuvoje auga investicijos į karinę infrastruktūrą, gynybos pramonę ir vietos tiekimo grandines. SAFE gali skatinti gamintojus ir technologijų įmones; pagal finansavimo dalį nuo BVP Baltijos valstybės gali būti tarp didžiausių naudos gavėjų, o Lietuva gali pasinaudoti apie 6,4 mlrd. eurų SAFE finansavimu gynybos pajėgumams stiprinti. Siekis tapti regioniniu gynybos ir aukštųjų technologijų centru atveria eksporto ir investicijų galimybių.
Transportas – didžiausią įtampą patiriantis sektorius
Didžiausios rizikos sektoriumi Lietuvoje „Coface“ įvardija transportą, kurį spaudžia geopolitiniai trikdžiai rytų maršrutuose, vairuotojų trūkumas, didėjančios darbo ir reguliavimo sąnaudos, išaugusios degalų kainos bei lėtesnis prekybos augimas. Mūsų šalyje 2025 m. II ketvirtį bankrutavo 13 transporto įmonių, 2026 m. I ketvirtį – 35, II ketvirtį – 30. Iš 15 605 VRE transporto įmonių, analizuotų 12 mėnesių iki 2025 m. gruodžio, 25 proc. rizika pablogėjo, 20 proc. – pagerėjo, 11 proc. perėjo iš žemos į aukštą riziką, 0,58 proc. tapo nemokios.
„Transportas išlieka strategiškai svarbus Lietuvos ekonomikai, tačiau šiuo metu jis – didžiausios rizikos sektorius šalyje. Matome augantį transporto įmonių bankrotų skaičių, o visame Vidurio ir Rytų Europos regione blogėja nemažos dalies sektoriaus įmonių rizikos profilis. Todėl transporto bendrovėms tampa ypač svarbu nuolat vertinti klientų ir partnerių mokumą bei atidžiai stebėti rizikos pokyčius savo tiekimo grandinėje“, – pabrėžia M.Sventickas.
Trys Baltijos šalys – trys skirtingos sektorių istorijos
Baltijos šalių palyginimas rodo skirtingas stiprybes ir rizikos židinius. Lietuvoje palankiausiai vertinamas IRT sektorius, o rizikingiausias – transporto sektorius. Latvijoje palankiausias medienos, rizikingiausias – transporto sektorius; faneros eksportas 2026 m. I ketvirtį per metus išaugo 5 proc.. Estijoje palankiausia farmacija, didžiausia rizika – chemijos sektoriuje; farmacijos rinkos vertė siekia apie 528 mln. eurų, o 2026 m. jai prognozuojamas 6,5 proc. augimas.
Lenkijos augimas – papildomas impulsas Lietuvos eksportuotojams
Lenkija išliks tarp sparčiausiai augančių didžiųjų ES ekonomikų: BVP – 3,6 proc. 2025 ir 2026 m., 3,2 proc. 2027 m.; VRE – 2,0 proc. 2026 ir 2,3 proc. 2027 m. Augimą remia atsparus privatus vartojimas ir iki 2026 m. pabaigos piką pasieksiantis ES fondų įsisavinimas, skatinantis infrastruktūros bei žaliosios transformacijos investicijas. 2026 m. infliacija – 3,0 proc. (VRE – 3,7 proc.), šalies rizika – A3, verslo aplinka – A2.
Palankiausias sektorius – IRT, remiamas vartojimo, kvalifikuotos darbo jėgos ir RRF viešųjų pirkimų. Didesnė rizika fiksuojama statybų sektoriuje – šio sektoriaus nemokumo atvejų 2026 m. pirmąjį pusmetį padaugėjo 12,6 proc., nors antrąjį metų pusmetį tikimasi, kad jų sumažės dėl spartėjančio ES finansuojamų projektų įgyvendinimo ir investicijų į dvejopos paskirties karinę infrastruktūrą.
„Žvelgiant į priekį, Lenkija taps dar svarbesne Lietuvos prekybos partnere. Jos ekonomika auga sparčiau nei kitų svarbių Lietuvos prekybos partnerių, todėl ekonominiai ryšiai tarp abiejų šalių turėtų stiprėti“, – prognozuoja M.Dadejus.
VRE: sunkioji pramonė spaudžiama, ES fondai amortizuoja smūgį
VRE labai aukštai rizikai priskiriami statybos, tekstilės, transporto ir medienos, aukštai – automobilių, chemijos, metalų ir popieriaus, vidutinei – žemės ūkio ir maisto, mažmeninės prekybos, farmacijos, IRT ir energetikos sektoriai.
Regioną spaudžia energijos ir žaliavų kainų šokas, tiekimo grandinių trikdžiai ir Kinijos konkurencija: importas iš Kinijos per metus išaugo apie 17 proc. iki rekordinių 145 mlrd. JAV dolerių. Šią tendenciją ekonomistai vis dažniau vadina „Kinijos šoku 2.0“. Silpna vidaus paklausa Kinijoje skatina eksportą į Europą, mažinti maržas, ypač elektronikos komponentų, automobilių, chemijos ir metalų sektoriuose, kuriuos slegia energijos sąnaudos ir struktūriniai iššūkiai.
Atspariausi aukštesnės pridėtinės vertės segmentai – lazeriai, fotonika, specializuota elektronika, inžineriniai sprendimai ir nišiniai produktai; jų pranašumą kuria ne kaina, o technologijos, inovacijos ir integracija į Europos grandines. Ilgalaikį konkurencingumą lems investicijos į automatizaciją, aukštąsias technologijas, produktyvumą ir specializuotus produktus. RRF ir SAFE skatina statybų, sveikatos apsaugos, skaitmeninimo ir gynybos investicijas.