Europos Centrinis Bankas (ECB) prognozuoja, jog euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2020 metais padidės 1,1 procento. Šiemet jo prieaugis turėtų sudaryti 1,2 procento. Tuo tarpu pernai bendros valiutos bloko BVP padidėjo 1,8 proc., o 2017 metais – 2,4 procento.
Tačiau „The Financial Times“ apklaustų 34 ekonomistų prognozės yra niūresnės: vidutiniais jų vertinimais, ūkio prieaugis 2020 metais nesieks 1 proc. ir bus mažiausias per septynerius metus.
Jų prognozės kitiems metams svyruoja nuo 0 iki 1,5 procento.
ECB taip pat skaičiuoja, jog infliacija euro zonoje 2019 metais smuko nuo 1,8 proc. 2018-aisiais iki 1,2 procento.
Nedidelė dauguma „The Financial Times“ apklaustų ekonomistų prognozuoja, jog infliacija mažės ir 2020 metais ir dar labiau nutols nuo ECB nustatyto tikslinio beveik 2 proc. rodiklio.
Tolesnis euro zonos ekonomikos augimo lėtėjimas naująją ECB vadovę Christine Lagarde gali priversti svarstyti papildomas pinigų politikos švelninimo priemones. Taip pat gali sustiprėti raginimai tokių šalių kaip Vokietija ir Nyderlandai vyriausybėms imtis iš biudžeto finansuojamų skatinamųjų priemonių.
ECB rugsėjo mėnesio posėdyje sumažino indėlių palūkanų normą 0,1 procentinio punkto iki minus 0,5 procento. Taip pat buvo nuspręsta įvesti daugiapakopę šios normos taikymo sistemą.
Pagal šią sistemą dalis komercinių bankų indėlių Europos Centriniame Banke bus atleista nuo neigiamos normos. Tokiu būdu norima sušvelninti neigiamas normos sumažinimo pasekmes euro zonos bankams.
ECB vadovybė tame posėdyje taip pat nusprendė nuo lapkričio 1 dienos atnaujinti turto pirkimo programą, pagal kurią kas mėnesį bus perkama vertybinių popierių už 20 mlrd. eurų.
Tačiau, vis didėjant nuogąstavimams dėl neigiamų netradicinės pinigų politikos pasekmių, kai kurie ekonomistai baiminasi, jog ECB gali pritrūkti priemonių, kurios leistų kovoti su tolesniu BVP augimo lėtėjimu.
Visgi, nors ekonominiai rodikliai silpsta, dauguma „The Financial Times“ apklaustų ekonomistų mano, jog ECB susilaikys nuo tolesnio pinigų politikos švelninimo.
„Pagal mūsų pagrindinį scenarijų, rodikliai tebebus prasti, nes nebus aktyvaus pasaulio paklausos atsigavimo, bus išnaudotos pinigų politikos skatinamosios priemonės ir nebus ryžtingo palaikymo iš biudžeto finansuojamomis priemonėmis“, – pareiškė Prancūzijos draudimo bendrovės „Axa“ ekonomistas Gilles Moecas.
Kad ECB kitąmet toliau mažins palūkanų normas, mano tik devyni iš 34 apklaustų ekonomistų. Dar 24 spėja, jog centrinis bankas nekeis savo pinigų politikos, o vienas ekspertas prognozuoja, jog palūkanų normos bus padidintos.
Pusė ekonomistų mano, jog ECB visus metus tęs turto pirkimo už 20 mlrd. eurų per mėnesį programą. Dešimt ekspertų prognozuoja, jog pirkimui skiriama suma gali būti sumažinta arba programa gali būti sustabdyta. O dar šeši ekonomistai neatmeta galimybės, jog pirkimui skiriama suma bus padidinta.
Londono verslo mokyklos ekonomikos dėstytojos Lucrezia Reichlin nuomone, didžiausią riziką euro zonos ekonomikai kelia „su prekyba susijusios grėsmės iš JAV ir Kinijos, taip pat „Brexitas“. Ji taip pat įžvelgia grėsmę, kurią kelia „politinė rizika“ Italijoje.
Du trečdaliai ekonomistų abejoja, jog Ch.Lagarde raginimai Vokietijai ir Nyderlandams imtis iš biudžeto finansuojamų didelio masto skatinamųjų priemonių bus sėkmingi, nors su ja sutinka dauguma ekonomistų.
Pramonės gamyba euro zonoje šiemet gerokai sumažėjo, tačiau į vidaus rinką orientuotas paslaugų sektorius parodė esąs atsparus.
Visgi turto valdymo bendrovės „Aberdeen Standard Investments“ ekonomistas Paulas Diggle mano, jog 2020 metais padėtis gali pasikeisti.
„Pramonės gamyba pasieks dugną ir šiek tiek atsities“, – pareiškė jis ir pridūrė, jog paslaugų sektoriaus ir darbo rinkos augimas toliau lėtės.
