ECB per 13 mėnesių aštuntą kartą sumažino palūkanų normas, siekdamas paremti euro zonos ekonomiką, susiduriančią su lėtu augimu ir JAV prezidento Donaldo Trumpo muitais.
Palūkanų normas ECB ketvirtadienį, kaip ir prognozuota, nurėžė 0,25 proc.p.
Palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe sumažinta nuo 2,25 proc. iki 2 proc. Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe atitinkamai sumažintos iki 2,15 proc. ir 2,40 proc.
Naujos palūkanų normos įsigalioja nuo 2025 m. birželio 11 d.
Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma – tai palūkanų norma, kurią bankai moka skolindamiesi pinigų iš ECB vienai savaitei, o indėlių galimybės palūkanų norma – tai palūkanų norma, už kurią bankai gali laikyti vienos nakties indėlius centriniame banke.
Palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe – tai palūkanų norma, kurią bankai moka, kai skolinasi iš ECB vienai nakčiai.
Infliacija pasiekė numatytą tikslą
Kaip pabrėžia ECB valdančioji taryba, šiuo metu infliacija yra ties tarybos nustatytu vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 proc. lygiu. Eurosistemos ekspertų naujausių prognozių pagrindiniame scenarijuje numatoma, kad 2025 m. bendroji infliacija bus vidutiniškai 2 proc., 2026 m. – 1,6 proc., o 2027 m. – 2 proc.
2025 ir 2026 m. prognozė sumažinta 0,3 procentinio punkto, palyginti su kovo mėn. prognozėmis, daugiausia dėl prielaidos, kad energijos kainos bus mažesnės, o euras – stipresnis. Ekspertai numato, kad 2025 m. infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, vidutiniškai bus 2,4 proc., o 2026 ir 2027 m. – 1,9 proc., iš esmės nepakitusi nuo kovo mėn.
Numatoma, kad 2025 m. realiojo BVP augimas bus vidutiniškai 0,9 proc., 2026 m. – 1,1 proc., o 2027 m. – 1,3 proc.
„2025 m. augimo prognozė nepakeista, o tai susiję su geresniais, negu tikėtasi, pirmojo ketvirčio rezultatais ir prastesnėmis kitos metų dalies perspektyvomis. Nors su prekybos politika susijęs neapibrėžtumas veikiausiai stabdys verslo investicijas ir eksportą, ypač trumpuoju laikotarpiu, vidutiniu laikotarpiu ekonomikos augimą vis labiau skatins didėjančios valdžios sektoriaus investicijos į gynybą ir infrastruktūrą.
Esant didesnėms realiosioms pajamoms ir aktyviai darbo rinkai, namų ūkiai galės daugiau išleisti. Kartu su palankesnėmis finansavimo sąlygomis tai turėtų padidinti ekonomikos atsparumą pasauliniams sukrėtimams“, – rašoma pranešime spaudai.
Atsižvelgdami į didelį neapibrėžtumą, ekspertai, pritaikę kelis alternatyvius scenarijus, taip pat įvertino kai kuriuos būdus, kaip įvairaus pobūdžio prekybos politika galėtų paveikti ekonomikos augimą ir infliaciją. Šių scenarijų analizė rodo, kad jei per ateinančius mėnesius prekybos santykių įtampa dar padidėtų, augimas ir infliacija būtų mažesni, negu numatyta pagal pagrindinį prognozių scenarijų. O jei ši įtampa sušvelnėtų, augimas ir, šiek tiek mažiau, infliacija būtų didesni, negu numatyta pagal pagrindinį scenarijų.
ECB prognozuoja, kad infliacija turėtų tvariai nusistovėti ties valdančiosios tarybos vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 proc. lygiu.
„Darbo užmokesčio augimas vis dar nemažas, tačiau toliau akivaizdžiai lėtėja, o pelnas iš dalies švelnina jo poveikį infliacijai. Sumažėjo susirūpinimas, kad dėl padidėjusio neapibrėžtumo ir svyruojančios rinkos reakcijos į prekybos santykių įtampą balandžio mėn. finansavimo sąlygos gali tapti griežtesnės“, – rašoma ECB pranešime.
Kas toliau?
Analitikai ir ekonomistai tikisi, kad ECB vėliau šiais metais dar sumažins palūkanų normas, tačiau nesitiki, kad bankas aiškiai nurodys, kuria linkme tiksliai galėtų eiti palūkanų normos, rašo CNBC.
Vytenis Šimkus: ECB sumažino palūkanas, ar dar yra erdvės mažėjimui?
Europos centrinis bankas (ECB) jau aštuntą kartą ketvirčiu procentinio punkto sumažino bazines palūkanų normas. Po šios dienos sprendimo jos siekia 2 proc. Sprendimas buvo lauktas ir jau kurį laiką pilnai atsispindėjo tarpbankinėse palūkanose. Vasarą centrinis bankas, tikėtina, padarys taktinę pauzę, kurios metu įvertins ekonomikos būklę, bet rudenį galima tikėtis tolesnio palūkanų mažėjimo.
Gegužės mėnesį metinė infliacija euro zonoje siekė 1,9 proc. ir pagaliau nukrito kiek žemiau 2 proc. tikslo. Dar svarbiau, grynoji infliacija (atmetus maisto ir energijos kainas), ilgą laiką neraminusi ECB, sulėtėjo iki 2,3 proc. Atlyginimų statistika taip pat rodo, kad kainų spaudimas Europoje išsikvėpė. Palankios infliacijos tendencijos kartu su vis dar buksuojančia Europos ekonomika leido centriniam bankui sumažinti palūkanas.
Savo komunikacijoje ECB akcentavo itin aukštą neapibrėžtumo lygį. Centrinio banko vertinimu, prekybos konfliktų paaštrėjimas neigiamai paveiktų tiek augimą, tiek kainas. ECB atnaujino ekonomines prognozes. BVP augimo prognozė nesikeitė – stipresnis nei tikėtasi pirmas ketvirtis atsvėrė neigiamą aukštesnių muitų įtaką.
Dėl ženkliai žemesnių energijos kainų ir gerokai sustiprėjusio euro kurso, ECB stipriai sumažino infliacijos prognozę. Dabar centrinis bankas prognozuoja, kad šiemet vidutinė infliacija sieks 2 proc., o kitąmet – tik 1,6 proc. Žemesnės infliacijos prognozės atveria duris tolesniam palūkanų mažėjimui.
Prekybos politika gali paveikti ir palūkanas
Kol kas Europos ekonomika rodo atsparumą, o akcijų rinkos Europoje įžvelgia daugiau optimizmo, nei rizikų – pagrindinis Europos akcijų indeksas Stoxx 600, šiemet kilo beveik 9 proc., Vokietijos DAX net 22 proc.
Norėdama parduoti produkciją iki įsigaliojant muitams, Europos pramonė pirmą ketvirtį padidino apsukas, o tai lėmė spartesnį nei tikėtasi ekonomikos augimą. Tačiau yra ir tvaresnių tendencijų – verslai ir gyventojai reaguoja į mažesnes palūkanas, kreditavimo apimtys Europoje įsibėgėja. Be to, Vokietijos ir kitų šalių planai didinti investicijas į gynybą ir infrastruktūrą skatins ekonomiką, bet tuo pačiu ir rizikuoja šiek tiek padidinti infliaciją. Jei Europos augimas butų stipresnis nei dabar tikimasi, palūkanos Europoje gali likti aukštesnės.
Kita vertus, neprognozuojama prekybos politika gali paveikti ECB sprendimus. Didesni prekybos barjerai eksportuojančioms Europos šalims reikštų didesnę konkurenciją ir neigiamą įtaką tiek augimui, tiek kainoms. JAV ir Europos komisija indikuoja, kad derybos vyksta sėkmingai, tačiau jos bus sunkios, bent jau bazinis 10 proc. muitas Europos prekėms, tikėtina, liks. Prekybos konfliktų paaštrėjimas tikėtina vestų prie žemesnių palūkanų ateityje.
Kiek dar gali mažėti palūkanos?
Europos centrinis bankas, tikėtina, kitą kartą mažins palūkanas tik rugsėjį. Rinkos šiuo metu tikisi palūkanų stabilizacijos kiek žemiau 1,75 proc. ribos. Todėl reali tikimybė, kad rugsėjo palūkanų mažinimas nebus paskutinis, taip pat egzistuoja. Tuo metu „Swedbank“ prognozuoja, kad lėtas ekonomikos augimas ir sparčiai lėtėjantis atlyginimų augimas leis palūkanas sumažinti iki 1,5 proc. gruodį, tačiau bet kuriuo atveju palūkanų karpymo ciklas artėja prie pabaigos.
Kita vertus, ilgalaikė valstybių skolinimosi kaina laikosi aukštame lygyje. Tai signalizuoja, kad palūkanos artimiausią dešimtmetį bus aukštesnės nei praėjusį, o rizika, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu sugrįš, padidėjusi. Rinkos mato scenarijų, kad 2026 metų antroje pusėje palūkanos gali pradėti vėl didėti, tačiau kol kas tai lieka rizika, o ne pagrindiniu scenarijumi.
Mažėjančios palūkanos prisideda prie akcijų augimo
Švelnėjanti ECB politika prisideda prie gerų Europos akcijų rinkų rezultatų, tačiau didžioji dalis gerų naujienų jau yra įskaičiuota. Mažesnės palūkanos labiausiai palankios cikliniams sektoriams – pramonei, statybų sektoriui, ilgalaikio vartojimo prekėms ir kitoms kapitalui intensyvioms sritims. Kita vertus šiuos sektorius labiau veikia ir prekybos politikos neapibrėžtumas. Aukštesni saugių obligacijų pajamingumai yra gera žinia konservatyvesniems investuotojams, nes vėl galima gauti grąžos neprisiimant daug rizikos.
Jei pasitvirtintų scenarijus, kuriame palūkanos pradeda augti 2026 m. pabaigoje, tai vyktų dėl daug spartesnio nei dabar tikimasi ekonomikos augimo. Tokie teigiami augimo siurprizai, įprastai, labai teigiamai veikia akcijų kainas, bet trumpuoju laikotarpiu atpigina obligacijas.
