Kas laikoma „duomenų rinkimo ir kontrolės priemone“
Darbo kodekse rašoma, kad „darbdavys turi teisę taikyti darbuotojų stebėjimo, sekimo ar darbo kontrolės priemones tik tiek, kiek tai būtina siekiant teisėtų darbdavio interesų ir laikantis asmens duomenų apsaugos reikalavimų.“
Tuo metu Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR) numatyta, kad duomenų tvarkymas – tai bet kokie veiksmai su asmens duomenimis (rinkimas, įrašymas, stebėjimas, perdavimas ir t. t.).
„Tad jeigu darbdavys stebi, kam, kada ir kiek skambinama, registruoja vietos duomenis, analizuoja turinį, žinutes, el. paštus ar pokalbių įrašus, tuomet darbinis telefonas tampa kontrolės ir duomenų rinkimo priemone“, – paaiškina R.Joskaudienė.
Kada darbinis telefonas laikomas tik darbo priemone
Pasak teisininkės, jei telefonas suteikiamas tik dėl darbo funkcijų vykdymo, darbdavys neperžiūri ir nefiksuoja naudojimosi duomenų, nėra įdiegta sekimo ar analizės programų, tada jis yra tik darbo priemonė, o ne duomenų rinkimo ar kontrolės priemonė.
Kai darbdavys turi teisę stebėti naudojimąsi telefonu
„Darbdavys gali tikrinti ar analizuoti duomenis tik esant teisėtam pagrindui, pavyzdžiui, siekiant užtikrinti informacijos saugumą (IT saugos politika), užkirsti kelią piktnaudžiavimui (pvz., kai apmokamos tik darbo skambučių išlaidos), kai tai būtina darbo organizavimui (pvz., klientų aptarnavimo kokybės vertinimas)“, – sako teisininkė.
Tačiau net ir šiuo atveju, pasak R.Joskaudienės, darbuotojas privalo būti aiškiai ir iš anksto informuotas (raštu, pvz. darbo tvarkos taisyklėse ar IT politikos priede), turi būti paisoma proporcingumo ir privatumo principų (darbdavys negali pertekliniai rinkti ar analizuoti asmeninės informacijos).
Teisininkės teigimu, kai darbuotojas naudoja darbinį telefoną fotografavimui, filmavimui ar pokalbių įrašymui, teisiškai svarbiausia yra tikslas ir turinys.
Remiantis BDAR, asmens duomenys (vaizdas, balsas) gali būti tvarkomi tik turint teisėtą pagrindą (pvz., sutikimą, sutartinį poreikį, teisinę prievolę ir pan.);
Darbo kodekse rašoma, kad darbdavys ir darbuotojai privalo laikytis asmenų privataus gyvenimo ir duomenų apsaugos principų darbo santykiuose, taip pat, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas – darbuotojo veikla, pažeidžianti kitų asmenų teises ar teisėtus interesus.
Praktinė reikšmė
Pasak teisininkės, jeigu darbuotojas darbe fotografuoja ar įrašo be leidimo, naudoja įrašus ne darbo tikslais (pvz., siunčia kitiems, viešina), tai laikoma asmens duomenų neteisėtu tvarkymu ir darbo drausmės pažeidimu.
Tuomet, jos teigimu, darbdavys turi teisę taikyti drausminę nuobaudą, pranešti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (VDAI), jei pažeidimas susijęs su duomenų saugumu.
Išimtys
Vis dėlto tai leistina, jei darbdavys aiškiai nustatė vidaus taisyklėse, kad galima fotografuoti tam tikrus procesus (pvz., darbo eigos, gaminių, klientų aptarnavimo situacijų fiksavimas); darbuotojai yra informuoti apie tokį tvarkymą; duomenys (nuotraukos, įrašai) naudojami tik darbiniams tikslams, neperduodami tretiesiems asmenims.
Ką turėtų numatyti darbdavio politika
R.Joskaudienė aiškino, kad darbdavys turėtų darbo tvarkos taisyklėse arba IT / asmens duomenų apsaugos politikoje nurodyti, kad darbinis telefonas negali būti naudojamas asmeniniams įrašams, kad draudžiama įrašinėti ar fotografuoti kolegas be sutikimo, kad visas garso ar vaizdo fiksavimas turi būti suderintas su vadovu ar atsakingu asmeniu, ar pagal patvirtintą politiką.
