Šiuo etapu „paleidžiamas“ visas procesas – nuo musių auginimo konteineryje iki specialios cisternos, kurioje iš musių kiaušinėlių išsirita lervos. Be to, darbą pradeda ir oranžinių maišelių išpakuotuvas.
15min apsilankė bendrovėje „Engersman“ ir pasidomėjo maisto atliekų kelione – nuo oranžinių maišelių automatizuoto išpakavimo, maisto atliekų išvalymo iki pramoninės musių ir jų lervų auginimo technologijos veikimo.
Tad, kaipgi vyksta musių lervų auginimo procesas ir oranžinių maišelių apdorojimas?
Maisto atliekos su oranžiniais maišeliais sutrinamos į vientisą masę, ji yra sumaišoma su vandeniu. Tokiu būdu iškyla plastikai, kurie vėliau pašalinami oro sūkuriu. Sunkios priemaišos tokios kaip stiklo šukės nusėda į dugną ir taip pat yra atskiriamos.
Viduriniame sluoksnyje lieka susmulkintos ir išvalytos maisto atliekos – skysta 99 proc. švarumo organinė masė, kuria maitinamos lervos.
Į specialų 35 kv. m konteinerį atskridusios musės deda kiaušinėlius. Padėti kiaušinėliai perkeliami į specialią lervų auginimo cisterną, kur vos per keletą dienų iš 100 kg kiaušinėlių gali išaugti iki 3000 kg lervų.
Specialiose cisternose musių kiaušinėliams, anot „Energesman“ technikos direktoriaus Vaidoto Pečiukaičio, svarbu palaikyti nuolatinę 27 laipsnių temperatūrą. Lervų gyvavimo laikas – 21 diena.
„Kad būtų galima išlaikyti populiaciją terpę lervų perėjimo vietoje vis reikia atnaujinti. Sujungus du įrenginius keičiama apšvietimo aplinka, kad musės atskristų.
Vienos-dviejų dienų kiaušinėliai yra atskiriami, atsijojami ir keliauja į lervų maitinimo įrenginį. Jame palaikoma 40 laipsnių šiluma. Šiame procese išsiskiria daug šilumos, todėl įrenginio sienelės yra vėsinamos“, – detaliai visą procesą nupasakojo V.Pečiukaitis.
Išpakuotuvu ir nusodintuvu pagaminama organinė masė taip pat gali būti naudojama biojėgainėse, gaminančiose biometaną.
Vabzdžių lervų atliekose lieka daug naudingų medžiagų: azoto, fosforo, kalio, kurios gali būti naudojamos kaip trąšos žemės ūkyje.
Po apdirbimo proceso kasmet būtų galima gauti apie 2 000 tonų žemės ūkiui tinkamų trąšų.
Technologijoje pasitelkiamos naminių musių (Musca Domestica) lervos, kurios yra natūralios skaidytojos ir gali vartoti beveik visas organines medžiagas, maisto atliekas. Naminė musė yra labiausiai paplitusi musių rūšis pasaulyje, gyvenanti žmonių namuose ir aplink juos. Jų galima rasti daugelyje šalių.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vilniečių maisto atliekas ės musių lervos – iš jų vėliau gamins baltymus pramonei, trąšas ir biokurą
Rūšiuotojų vis daugiau
Paminėtina, kad Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras („VAATC“) papildomai investavo dar 1,1 mln. eurų į automatinius oranžinių maišelių apdorojimo įrenginius.
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) projektų vadovas Darius Palšis pasidžiaugė, kad pradėjus rūšiuoti maisto atliekas oranžiniuose maišeliuose, nuo praėjusių metų sausio 1 d. yra juntamas nemažas pokytis.
Pirmaisiais mėnesiais rūšiuojančių gyventojų buvo nuo 10 -15 proc., šiandien – 25-30 proc.
„Kas mėnesį darome tyrimus, kiek maišelių atkeliauja su mišriomis atliekomis. Skaičius vis didėja. Aišku, gyventojams apie tai reikia vis dažniau priminti, reikia laiko įpročiui susiformuoti“, – sakė D.Palšis.
VAATC atliko tyrimą, kaip gyventojai rūšiuoja įvairiuose mikrorajonuose. Vasaros sezonu, D.Palšio teigimu, lyderiais buvo Pilaitė, prieš Naujuosius metus – Antakalnis.
Labiausiai nustebino Naujininkai, lyderiaujantys ir sausio, ir vasario mėnesiais.
Oranžiniuose maišeliuose – ne tik maistas
D.Palšys pastebėjo, kad rūšiuojančių gyventojų skaičius didėja, vis dėlto, kol kas maišeliuose atrandama ne tik maisto atliekų, bet ir labai daug pačių įvairiausių pakuočių.
„Atliekame ir maišelių sudėties tyrimus, rezultatai – įvairūs, kartais 90 proc. švarumo, kartais – 50 proc. Randame daug tekstilės, netgi vadinamųjų pampersų, to, kas į maisto atliekas neturėtų patekti. Taip pat maisto stiklainiuose, konservų dėžutėse“, – vardijo D.Palšys.
Tačiau kol kas atliekų tvarkytojams tenka stebėtis gyventojų „išradingumu“. Pats keisčiausias radinys, kurį aptiko oranžiniame maišelyje – kelis kilogramus sveriantis geležies gabalas.
D.Palšys įspėjo, toks gyventojų elgesys sukelia riziką sugadinti brangius įrenginius, tad ragino gyventojus būti atsakingais.
Šiukšlės yra turtas
Buvusiam aplinkos ministrui, Liberalų sąjūdžio vicepirmininkui Simonui Gentvilui inovatyvus maisto atliekų tvarkymas paliko įspūdį.
Tai, anot jo, yra tiesiog įrodymas, kad „atliekos nėra šiukšlės, jos yra turtas“.
„Jei teisingai rūšiuosime, grįšime su naujais produktais – tai žiedinė ekonomika. Pakeičiame principą – vietoj linijinio modelio (išgauname, suvartojame ir išmetame) – užsukame ratą. Naujos technologijos, verslai iš atliekų pagamina naujus produktus, tai naudinga gamtai, ekonomikai, naujos darbo vietos. O žvejai – ne lenkiškas lervas kabins ant kabliukų“, – naudas įžvelgė S.Gentvilas.
Tačiau S.Gentvilas atviras – Lietuva nespėja įgyvendinti Europos sąjungos (ES) reikalavimų.
„Savivaldybės turi išrūšiuoti 65 proc. komunalinių atliekų, deja, Lietuva nespėja. Kai kurios savivaldybės rūšiuoja labai gerai, kai kurios – blogai. Seime yra numatyti įstatymai, – savivaldybės gali gauti baudas iš centrinės valdžios už blogą rūšiavimą, nes mes, Lietuva, irgi galime gauti baudas (iš ES, – aut.past.) už prastą rūšiavimą“, – konstatavo S.Gentvilas.
Dabar, S.Gentvilo duomenimis, Vilniaus regione yra išrūšiuojama tik kas ketvirtas kilogramas maisto atliekų.
„Kitaip tariant, trys kilogramai atliekų metami į neteisingą konteinerį, o vienas kilogramas metamas į oranžinį maišelį. Vilniečiai, tikrai galime pasistengti, esame Europos žalioji sostinė, turėtume būti pirmūnai“, – rūšiuoti ragino politikas.
„Energesman“ eksploatuojamoje Vilniaus mechaninio ir biologinio apdorojimo gamykloje išrūšiuojamos mišrios ir maisto komunalinės atliekos iš visos Vilniaus apskrities, kuriai priklauso 8 savivaldybės: Vilniaus miestas ir Vilniaus, Trakų, Elektrėnų, Ukmergės, Švenčionių, Šalčininkų bei Širvintų rajonai. Per metus gamykla išrūšiuoja apie 220 tūkst. tonų atliekų.
