Pasak bendrovės atlygio informacinių paslaugų vadovo Eligijaus Kajietos, vyraujantis vyrų ir moterų atlyginimų skirtumų skaičiavimo būdas, kuomet analizuojamas bendras vyrų ir moterų atlyginimų vidurkis šalyje arba konkrečiame verslo sektoriuje, beveik nieko neparodo. Reali situacija atskleidžiama analizuojant to pačio lygio pareigybę užimančių vyrų ir moterų atlyginimus skirtumas tarp jų atlygio: kuo aukštesnė pareigybė, tuo skirtumas mažesnis, teigiama išplatintame pranešime.
„Tirdami 66 tūkst. darbuotojų atlyginimus pastebėjome tendenciją, kad to pačio lygio pareigybę užimančių vyrų ir moterų atlyginimai labiausiai skiriasi (17 proc.) žemiausios grandies pareigybėse. Biuro darbuotojų, specialistų ir viduriniosios grandies vadovų lygmenyje skirtumas tarp vyrų ir moterų sudaro 3,4 proc., o aukščiausio lygio vadovų segmente šis skirtumas pasikeičia moterų naudai – vadovaujančios moterys uždirba iki 10 proc. daugiau nei tas pačias pozicijas užimantys vyrai. Visgi, taip pat pastebime, kad kuo aukštesnio laipsnio pareigybės, tuo mažiau yra jas užimančių moterų“, – sako E.Kajieta.
Bendrovės ekspertų teigimu, viena iš nevienodo atlygio vyrams ir moterims priežasčių yra ta, kad įmonės neturi aiškios sistemos, pagal kurią būtų nustatoma darbo vertė. Paprastai ji nustatoma tada, kai siekiama sukurti atlygio sistemas ir užtikrinti vidinį teisingumą – vienodą atlygį už panašios vertės darbą, o ne tik už vienodo pavadinimo pareigybes.
„Organizacijoms vis dar sunku spręsti vidinio teisingumo klausimą. Mūsų tyrimai rodo, kad analogišką vertę kuriančioms pareigybėms įmonės dažnai moka iki 4 kartų besiskiriantį atlyginimą. Suprantamą, kad atlyginimų priedai darbuotojams gali skirtis, tačiau bazinis atlyginimas paprastai mokamas už užimamos pareigybės išpildymą ir jo skirtumai versle neturėtų būti tokie kardinalūs“, – sako E.Kajieta.
Pasak E. Kajietos, dideli skirtumai tarp tos pačios pareigybės atskleidžia ir organizacijų efektyvumo spragas – kai toleruojami tokie atlyginimo mokėjimo skirtumai, įmonės švaisto pinigus permokėdamos tam tikroms pareigybėms ir susikuria nemažą riziką nepakankamai mokėdamos kitoms pareigybėms. Bendrovės tyrimai rodo, kad darbuotojai dažniausiai nepatenkinti ne pačiu atlyginimo dydžiu, bet jo nustatymo principu. Siekiant išspręsti šią problemą, dažnai užtenka teisingiau paskirstyti esamą darbo užmokesčio biudžetą, nebūtinai reikia papildomų lėšų darbuotojams.
Bendrovės tyrimo duomenimis, žemiausioje grandyje moterys dominuoja mažmeninės prekybos, finansinių paslaugų ir draudimo sektoriuose, vyrai – statybų, komunalinių paslaugų, pramoninių prekių sektoriuose.
Pagal profesijas moterys dominuoja finansų apskaitoje, kasininkių, skambučių centrų operatorių pareigybėse, o vyrai – inžinerijos, gamybos, logistikos, apsaugos darbuotojų pozicijose.
Vadovų lygmenyje vadovaujančių moterų skaičius nedaug atsilieka nuo vyrų finansų, marketingo, teisės vadovų postuose. Moterys dominuoja tik tarp personalo vadovų pareigybių.
